Kuo mus vilioja Lietuvos kurortai?

Kuo mus vilioja Lietuvos kurortai?

Lietuvos kurortų favoritas – Druskininkai.


Metas pradėti planuoti vasaros atostogas. Daugelis pripažįsta, kad vasaros atostogoms savas kraštas yra puikus pasirinkimas. Dėl poilsiautojų jau konkuruoja ne tik visiems žinomi Lietuvos kurortai, bet ir Daugų miestelis Alytaus rajone.


Atrandame Lietuvą iš naujo


Valstybinio turizmo departamento duomenimis, vietinių turistų skaičius mūsų šalyje auga jau kelintus metus iš eilės. Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 1,14 mln. vietinių turistų. Šiuo metu vietinis turizmas sudaro beveik pusę (45,6 proc.) Lietuvos turizmo rinkos. Pernai jis augo net 10,3 proc. (šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo daugiau nei 100 tūkst. lietuvių daugiau nei 2014 m.). Daugiausia po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – gyventojai.


Kuriuos kurortus rinktasi dažniausiai? Favoritai – Druskininkai ir Palanga. Druskininkus aplankė 193 tūkst., Palangą – 189,6 tūkst. vietinių turistų. Apskritai Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiais, Trakais, Zarasais ir Ignalina) užima beveik pusę (48,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos. Be to, visi jie patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Iš jų didžiausiu augimu 2015 m. pasižymėjo Birštonas (29,9 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 13 proc.

REKLAMA


Įdomu, kad vidutinė vietinio turisto kelionės trukmė – apie 3 nakvynes. Ilgiausiai lietuviai lieka nakvoti Palangoje (4,2 nakvynės). Antroje vietoje pagal nakvynės trukmę – Birštonas (vidutiniškai 4 nakvynės).


Sezonui pasirengė


Lietuvos kurortų asociacijos vykdomoji direktorė Kristina Citvarienė sako, jog tai, kad lietuviai vis mieliau keliauja po savo šalį, lanko vietinius kurortus, – džiuginanti tendencija. „Kasmet prieš vasaros sezoną kurortai rengiasi, stengiasi sugalvoti ką nors naujo ir inovatyvaus. Didelis dėmesys skiriamas infrastruktūrai, paslaugų kokybei gerinti. Mūsų kurortai keičiasi į gera, ir visi galime tai pastebėti“, – teigia pašnekovė.


K. Citvarienė kviečia atkreipti dėmesį į Palangą. „Visų pirma, šis kurortas tapo labai tvarkingas, švarus. Čia sunkiai rasite numestą šiukšlę. Kitas dalykas – galime matyti, kaip kinta šio kurorto veidas, kiek dėmesio skiriama kultūrai, kultūros renginiams, ir tai – taip pat labai pagirtina“, – pabrėžia Lietuvos kurortų asociacijos atstovė.

REKLAMA


Palanga lankytojus kvies į nemokamas ekskursijas, kuriose bus pasakojama apie kurorto istoriją, garsiųjų grafų Tiškevičių paslaptis. Daugybė įvairių koncertų ir kitų renginių kurorto svečiams bus siūloma naujoje Palangos koncertų salėje. Be abejo, svečius ir toliau džiugins visų mėgstamas muzikinis fontanas, nepaprastai gražus ir išpuoselėtas Birutės parkas ir gausybė edukacinių programų Palangos gintaro muziejuje.


O kaipgi naktinis Palangos gyvenimas, kuris vienus džiugina, o kitiems yra rimtas trukdys ilsėtis? „Į Palangą važiuoja daug jaunų žmonių, tad nieko keista, kad jie nori pasilinksminti, pavakaroti. Tačiau tai nereiškia, kad kurortas nepritaikytas, tarkime, šeimoms su vaikais. Jiems gausu dieninių pramogų, pavyzdžiui, žaidimo aikštelių, karstyklių, sūpynių“, – dėsto K. Citvarienė.


Kuo mus vilioja Lietuvos kurortai?

Vienas tvarkingiausių kurortų – Palanga. „Eltos“ nuotr.

Ramiam poilsiui


Norintieji ramaus poilsio prie jūros renkasi Neringą. Šis kurortas nuo seno yra mėgstamas tų, kurie nori tylesnio poilsio, pavyzdžiui, šeimų su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus poilsiautojų. Šią vasarą Neringa savo svečiams siūlo patogiau nuvykti į lankytojų pamėgtą objektą – vieną didžiausių ir seniausių Lietuvoje pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perėjimo vietų Juodkrantėje.


Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva nuo pietinės Juodkrantės dalies iki pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perėjimo vietos nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas. Šis takas sudaro palankias sąlygas vykti žiediniu maršrutu nuo paukščių kolonijos per Avino kalną ir Žaliuoju keliu grįžti į Juodkrantę. Naujai įrengto tako ilgis – 2,23 km, visos žiedinės trasos ilgis – apie 6 km. Lankytojai paukščius gali stebėti nuo aikštelės, įrengtos kolonijos pakraštyje, ji patogiai pasiekiama nuo pėsčiųjų ir dviračių tako.


Mėgstančiųjų ramų poilsį ne prie jūros laukia Birštonas. Čia vadovaujamasi Sebastiano Kneipo sveikatinimo filosofija: rengiamos edukacinės programos, kurių metu lankytojai susipažįsta su šia filosofija, geria „Kneipo“ arbatą ir išbando daugybę sveikatingumo procedūrų. Lankytojų laukia ir mineralinio vandens paviljonas „Birutės vila“, kur galima nemokamai ilsėtis, atgauti jėgas, mankštintis, gurkšnoti vaistažolių arbatą.

Siekia ir ieško išskirtinumo



Norinčiuosius pagerinti sveikatą ir tuo pačiu metu papramogauti kviečia Druskininkai. Šis kurortas nuo senų laikų garsėja sanatorinio gydymo tradicijomis, nuostabia gamta. Norintiesiems pramogų siūlomi unikalūs lynų keltuvai, leidžiantys grožėtis apylinkėmis iš aukštai, uždara slidinėjimo arena, nuotykių parkas, žygiai dviračiais, vandens pramogos.


Plaukiant Nemunu turistiniais laivais galima pasigrožėti vaizdingais mūsų upių tėvo krantais, Meilės sala, pasiekti Liškiavos architektūrinį ansamblį. Čia taip pat galima užsukti į sovietinių skulptūrų muziejų – Grūto parką – ir kitus įdomius muziejus. Lankytinų vietų, kaip ir sveikatinimo paslaugų, pasiūla yra didžiulė. Tai išskirtinis Druskininkų bruožas.


Pasak K. Citvarienės, ką nors išskirtinio stengiasi sukurti kiekvienas kurortas. „Puikus pavyzdys – Anykščiai. Dabar ten važiuojame, nes žinome, kad galėsime pasimėgauti išskirtinėmis pramogomis ir aktyviu laisvalaikiu. Vien ko verta galimybė nusileisti nuo kalno rogutėmis vasarą“, – pabrėžia pašnekovė.


Didžiulio turistų susidomėjimo sulaukia medžių lajų takas, suteikiantis galimybę pasivaikščioti medžių viršūnėmis ir stebėti gamtos grožį, taip pat veidrodžių kambarys – „Cosmos paukščių takas“.


Mėgstantiesiems aktyvų poilsį siūloma pasigrožėti Šventosios upės vingių peizažais tiek važiuojant dviračių taku, tiek plaukiant baidarėmis ar tiesiog poilsiaujant.


Kempingų mėgėjai gali drąsiai rinktis Ignaliną ar Zarasus. Šios vietos įspūdingos savo ežerais, tad galima tiesiog ilsėtis gamtoje.

REKLAMA


„Trakų kurorto išskirtinumas – istorija ir kultūrinis turizmas. Čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, tiesiog vieni keičia kitus“, – sako K. Citvarienė.


Trakai yra arti Vilniaus, tad čia važiuoja daugelis turistų, kurie atvyksta iš užsienio ir apsistoja sostinėje.


Įperkama ar neįperkama?


Auganti kurortų paslaugų kokybė, be abejo, džiugina. Tačiau kaip dėl kainų? Ar visi galime sau leisti tokį poilsį?


Pajūris, kitaip nei kiti regionai, yra itin priklausomas nuo sezoniškumo. Kai tik prasideda šiltesnės dienos, visų mūsų žvilgsniai krypsta ten. Ką girdime šiemet? Kainos didelės, viskas brangu. K. Citvarienė sako, kad situacija yra dvilypė: viena vertus, viskas brangsta, ir tokioje vietoje, kur aktyvus turizmo sezonas trunka kelis mėnesius, tam tikras kainų augimas yra natūralus, kita vertus, visada įmanoma rasti optimalų variantą. Jeigu brangu apsistoti prabangiame viešbutyje, galima rinktis kuklesnį, brangu valgyti restorane – galima pietauti kavinėje ar maistą ruošti pačiam. Viskas priklauso nuo to, ko jūs norite.


Ilsėtis užsienyje pigiau? „Viskas priklauso nuo to, ką lyginsite. Jei norite patogaus poilsio, gero maitinimo, sveikatinimo procedūrų komplekso, tuomet kaina už tokį poilsį Lietuvoje nėra maža. Tačiau ir užsienyje už tai tenka sumokėti, ir gana daug. Tuo pat metu nepamirškime mūsų kurortų teikiamų sveikatinimo paslaugų kokybės. Ji – tikrai puiki, ką ne visada galima pasakyti apie paslaugas, teikiamas užsienio kurortuose“, – pabrėžia Lietuvos kurortų asociacijos vadovė.


Pašnekovės teigimu, mūsų kurortuose viskas krypsta ta linkme, kad sveikatinimui ir sveikatingumui būtų pritaikytos ne vien sanatorijos ar konkrečios gydyklos, bet ir patys miestai. Lankytojų poilsiui įrengti miestų parkai, skverai, dviračių takai, apžvalgos bokštai, mineralinio vandens paviljonai ir t. t.

REKLAMA


Kuo mus vilioja Lietuvos kurortai?

Kurorto statuso siekiantys Daugai jau dabar yra mėgstami ir lankomi turistų.


Alytus pasižymi atkaklumu


Daugų miestas Alytaus rajone jau dabar yra mėgstamas ir lankomas turistų. Čia važiuoja norintieji pailsėti nuo šurmulio, pasportuoti ar tiesiog pabūti su šeimomis prie vaizdingo ežero. Kad lankytojų būtų dar daugiau, Alytaus rajono savivaldybė užsibrėžė tikslą – miestui turi būti suteiktas kurortinės vietovės statusas. „Jau maždaug šešerius metus siekiame šio tikslo, bet vis nepasiekiame. Sąlygų daugėja, jos sudėtingėja. Tačiau mes rankų nenuleidžiame“, – sako Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.


Šiuo metu, kad Daugai taptų kurortine vietove, juose turi būti vienas iš gamtinių išteklių – mineralinis vanduo arba gydomasis dumblas. Taip pat turi būti turizmo informacijos centras – kaip juridinis vienetas, o ne filialas. „Dėl mineralinio vandens viskas įmanoma. Yra teritorija netoli Rimėnų, ji jau išžvalgyta. Yra verslininkų, kurie galėtų tuo užsiimti. Kalbėsimės su jais. Manau, šis dalykas išsprendžiamas“, – teigia meras.


Turizmo informacijos centras, kaip juridinis vienetas, pašnekovo nuomone, – daugiau formalumas, gerokai pabranginantis išlaikymą, tačiau ir ši sąlyga įveikiama.
Kodėl Daugai nori būti kurortu? „Priežasčių – net kelios. Visų pirma, tai būtų rimta paskata patekti tarp kitų svarbių lankomų vietovių ir objektų, būti įtrauktiems į turistinius maršrutus. Daugai taptų tam tikru prekės ženklu – mus labiau pastebėtų, – pabrėžia meras. – Kita priežastis – mūsų darbo rezultato įvertinimas. Iš tiesų padarėme daug, ir kurortinės vietovės statusas būtų ženklas, kad judame tinkama linkme.“


Dar viena gana svarbi priežastis – pinigai. Jei Daugams būtų suteiktas kurorto statusas, seniūnijos biudžetas kasmet pasipildytų apie 50–60 tūkst. eurų, o tai mažam miestui – didelės lėšos.


Nori būti šeimų kurortas


Ką Alytaus rajono savivaldybė nuveikė Daugų labui? „Sukurta ir toliau kuriama infrastruktūra – į Daugų plėtrą jau dabar investuota daugiau nei 10 mln. eurų Europos Sąjungos skirtų lėšų. Čia gražu, ramu, patogu. Yra kur pasportuoti – įrengti sporto aikštynai. Yra kur pažaisti, pabūti su visa šeima. Yra kur ir pavalgyti, ir pernakvoti. Viskas, ko reikia lankytojų poilsiui“, – dėsto A. Vrubliauskas.


Pašnekovas pripažįsta, kad dar trūksta dviračių takų, tačiau ties šiuo klausimu dirbama. Taip pat planuojamos investicijos į gatvių asfaltavimą, ketinama įrengti SPA centrą, teniso kortus, pastatyti apžvalgos bokštą.


Kiekvienas Lietuvos kurortas turi savus poilsiautojus. Daugai orientuojasi į šeimas su mažesniais vaikais. Būtent tokiems lankytojams čia turėtų būti saugu, ramu ir patogu, be to, netrūkti pramogų. Tačiau, kaip sako meras, laukiami visi.


„Svarbu dar ir tai, kad Daugai yra puikioje vietoje. Nuo Vilniaus nutolę 100 km, nuo Alytaus – 20 km. Susisiekimas – patogus, tad jau dabar turime daugybę lankytojų, kurie mus mėgsta ir kuriems čia patinka. Net jeigu negausime kurortinės vietovės statuso, mes nieko dėl to neprarasime. Mūsų perspektyvos – tikrai geros“, – tvirtina A. Vrubliauskas.


Lietuvos kurortai ir verslas

Kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ analitikų teigimu, daugiausia verslų šios vasaros nesulaukė Palangoje, pelningiausios buvo Druskininkų įmonės, o „Sodrai“ labiausiai įsiskolinę verslo subjektai – Birštone.


Birštonas iš visų Lietuvos kurortų išsiskiria ir tuo, kad daugiausia – 13 proc. – čia veikiančių įmonių neteko personalo. Santykinai mažiausiai įmonių be personalo liko Palangoje (7,4 proc.). Tačiau Birštone skaičiuojama mažiausiai bankrutavusių įmonių. Palangoje – daugiausia.


Daugiausia ilgalaikiu stabilumu pasižyminčių verslų nustatyta Druskininkuose. Praėję metai finansiškai sėkmingiausi buvo vėlgi šiame kurorte veikusiems verslams. Čia įsikūrusios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo didžiausią pelno mokesčio sumą – daugiau kaip 2 mln. eurų. Palanga (1,5 mln. eurų) liko antroje vietoje.


Druskininkai pernai išsiskyrė ir įmonių sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu. Tai netiesiogiai byloja apie didesnius Druskininkų įmonių savo darbuotojams mokamus atlyginimus. Visi Lietuvos kurortai į valstybės iždą praėjusiais metais sumokėjo beveik 30 mln. eurų įvairių mokesčių.


Parengta pagal žurnalą „Savaitė“