Daugiau nei pusė pasaulio ežerų netenka vandens, daugiausia dėl pasaulinio atšilimo, teigiama ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtame naujame tarptautinės mokslininkų grupės tyrime.

Mokslininkų teigimu, ežerai senka daugiausia dėl visuotinio atšilimo ir žmogaus veiklos. Tačiau ataskaitoje, parengtoje remiantis palydovų duomenimis, pateikiamos ne tik blogos naujienos. Autoriai taip pat atrado, kaip vandens mažėjimą būtų galima sustabdyti.

Natūraliuose ežeruose ir užtvankose glūdi apie 87 proc. Žemės gėlo vandens atsargų, nors jie užima tik 3 proc. planetos paviršiaus. Daugeliu atvejų šiems vandens telkiniams kyla grėsmė, teigia tyrėjai.

Ispanija neseniai pranešė, kad po kelis mėnesius trukusios sausros šiaurrytiniame Katalonijos regione esantys rezervuarai užpildyti tik apie 26 proc. 2022 metais šis rodiklis siekė 58 proc.

Italijoje neseniai užfiksuotas neįprastai žemas Gardos ežero vandens lygis: palyginti su tuo pačiu 2022 metų laikotarpiu, jis yra 50 proc. žemesnis.

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad ežerų tūris mažėja visame pasaulyje, o klimato kaita ne kartą buvo įvardyta kaip šio reiškinio veiksnys.

Tačiau sunku tiksliai nustatyti, kokią trumpalaikę ir ilgalaikę įtaką klimato svyravimai visame pasaulyje daro ežeruose sukauptam vandeniui.

Žmogaus veikla, pavyzdžiui, rezervuarų valdymas, vandens paėmimas ir žemės naudojimo pokyčiai, taip pat gali būti svarbi.

Tyrėjų grupė, vadovaujama Kolorado universiteto hidrologo Fangfang Yao, naudojo metodą, kuriuo matuojamas vandens lygio pokytis beveik 2 000 didžiausių pasaulio ežerų ir užtvankų, kurie kartu sudaro apie 90 proc. ežeruose sukaupto gėlo vandens.

Ataskaita pagrįsta 1992-2020 metais surinktais palydovinių vaizdų duomenimis.

DPA inf.