Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams


Rinkliavą galima sumažinti


Kaime turiu sodybą. Ten negyvenu, vasarą važiuoju tik sutvarkyti aplinkos. Elektros sunaudoju 80–100 kW. Šiukšlių išvežimo paslauga nesinaudoju, man jos ir nereikia: žolę kompostuoju, popierių sudeginu, duženas išvežu į miestą. Tačiau gavau 43 eurų sąskaitą už šiukšlių išvežimą. Ar gali man tą sumą sumažinti?


2013 metais Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos pateiktą nutarimą „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“. Nutarimu reglamentuojamas komunalinių atliekų išvežimo kainų apskaičiavimas gyventojams pagal dvinarę sistemą. Rinkliavą sudaro pastovioji dalis, nepriklausanti nuo atliekų kiekio (infrastruktūros išlaikymo, administracinės, nusidėvėjimo sąnaudos), ir kintamoji dalis, priklausanti nuo to, ar teikiama atliekų tvarkymo paslauga. Į rinkliavos dydį negali būti įtrauktos surūšiuotų pakuočių ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos.

REKLAMA


Vyriausybės nutarimas leidžia gyventojus skirstyti į kategorijas, priklausomai nuo nekilnojamojo turto rūšies (daugiabučiai, individualieji namai, garažų, sodų bendrijos). Šių kategorijų gyventojams aptarnauti reikalingos skirtingos sąnaudos, skiriasi paslaugos teikimo principai, todėl savivaldybės gali nustatyti skirtingas paslaugos kainas.


Dabar – apie tai, kas svarbiausia: kintamoji dalis nemokama, jeigu gyventojas deklaruoja, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. Jei, pavyzdžiui, sodyboje ar name negyvenama, yra numatyta galimybė nemokėti kintamosios dalies už tam tikrą laikotarpį. Jis negali būti trumpesnis už ketvirtį ir ilgesnis už metus. Metų pradžioje žmogus savivaldybėje gali deklaruoti, kad tame objekte jis negyvens. Deklaruojant savivaldybė turi galimybę tai patikrinti. Jeigu patikrinimo metu bus nustatyta apgavystė, bus taikoma atsakomybė.


Beje, šiukšlių tvarkymas yra ne paslauga, o prievolė, už kurią renkama rinkliava. Tai greičiau primena mokesčius, o ne, sakykim, kirpyklos paslaugas, kuriomis naudotis ar nesinaudoti – kiekvieno asmeninis reikalas. Anksčiau padėtis buvo kiek laisvesnė, mokėjimas buvo siejamas būtent su paslaugos teikimu, tad daugybė žmonių, neturėję konteinerių ir dievagojęsi, kad neturi ir šiukšlių, teršdavo jomis miškus, palikdavo šiukšles autobusų stotelėse ar net prastai prižiūrimuose kitų žmonių šiukšlių konteineriuose, kartais dar blogiau – toksiškas atliekas degindavo krosnyse ar sklypuose ir teršdavo aplinką bei kenkdavo kaimynų sveikatai.

REKLAMA


Liga, tykanti vyrų


Gal galėtumėte papasakoti apie Valdenštremo makroglobulinemiją?


Valdenštremo makroglobulinemija – tai limfoma, kurios piktybinės ląstelės veikia kaulų čiulpus ir vidaus organus. Šia liga dažniausiai suserga vyresnio amžiaus vyrai, o simptomai priklauso nuo to, kokį organą pažeidė piktybinės ląstelės. Dažniausiai pažeidžiami organai – blužnis, kepenys, limfmazgiai. Šią ligą pirmą kartą 1944 metais aprašė švedų gydytojas Janas Valdenštremas.


Diagnozė iš esmės nustatoma atmetimo būdu, kai limfomos požymiai neatitinka kitų smulkiųjų limfocitų limfomų diagnostinių kriterijų. Liga pasireiškia anemija, neuropatija, karščiavimu, esant vėlesnėms stadijoms galima trombozė.


Valdenštremo makroglobulinemija gydoma tik esant simptomų, kitais atvejais dažniausiai pasirenkama stebėjimo taktika, standartinės gydymo schemos nėra.
Limfomos dažniausiai prasideda viename limfmazgyje, bet negydomos greitai išplinta į kitus limfmazgius, o vėliau – ir į organus: plaučius, kepenis smegenis, kaulų čiulpus, kitur, nes paprastai nesukelia jokių simptomių, išskyrus padidėjusius limfmazgius. Jei jei jie padidėja vidaus organuoze, žmogus nieko nejaučia. Tačiau net ir vėlesnių stadijų, kokios dažniausiai ir nustatomos, jos sėkmingai gydomos. Ir gydymas, ir gydymo rezultatai, kaip skelbia draugijas „Kraujas“ yra lygiai tokie patys, kai Vakarų Europos šalyse.



Dukrą išmokslinti reikia


Iš 47 metų tėvo dukrai priteistas išlaikymas. Tėvas – bedarbis. Ar gali antstoliai pretenduoti į jo vienintelį būstą? Jei gali, kokio dydžio turi būti skola? Iki pilnametystės alimentai visiškai sumokėti.


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 23 d. nutartyje suformulavo aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles bylose, kuriose sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apribojimus vykdymo procese išieškant iš fizinio asmens būsto, kuriame jis gyvena, kai prie išieškojimo prisijungia kiti antstoliai, taip pat varžytynių paskelbimą neįvykusiomis, aiškinimo ir taikymo.


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pabrėžė, jog Civilinio proceso kodekso (CPK) 663 straipsnio 3 dalyje (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-729 redakcija) nurodoma, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 eurų, tačiau minėtoje teisės normoje nėra aiškiai įtvirtinta, kuriuo metu (skelbimo apie varžytynes metu, varžytynių pradžios ar jų pabaigos metu, turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo metu ir kt.) išieškoma suma turi viršyti šią ribą. Todėl tokiu atveju reikia remtis sisteminiu teisės aiškinimu, taip pat atsižvelgti į vykdymo proceso tikslus ir principus.


Įstatyme yra įtvirtinti apribojimai nukreipti pinigų išieškojimą į skolininko turtą, jei išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme numatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis).

REKLAMA


CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta skolos riba – 2 030 eurų – siekiama apsaugoti skolininką nuo gyvenamojo būsto netekimo, kai išieškoma skola yra santykinai nedidelė. Nepaisant to, kad suma, kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, yra gana didelė ir dar yra taikoma vienintelio nekilnojamojo turto, kuriame skolininkas gyvena, apsauga, reikia pasistengti išmokslinti dukrą, nes jai reikia ne tėvo būsto, o paramos mokslams baigti.


Dėl dividendų pensijos neperskaičiuos


12 metų dirbau uždarojoje akcinėje bendrovėje. Dalyvavau ją kuriant, turėjau akcijų. Dirbdama joje išėjau į pensiją, akcijų niekam neperleidau. Jau nedirbdama 7 metus gavau išmokas už akcijas (dividendus), nuo jų atskaitydavo mokesčius. Dabar dvejus metus nebemoka išmokų. Ar man nepriklauso perskaičiuoti pensiją ir kur dėl to reikėtų kreiptis?


Jeigu būtų pagrindas perskaičiuoti pensiją, dėl to jums reikėtų kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad pensijos perskaičiavimas taikomas tik dirbantiems senatvės pensininkams ir gaunantiesiems netekto darbingumo pensijas, jeigu jie dirba. Be to, pensijos perskaičiuojamos tik pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu dirbantiems pensininkams, kurių atlyginimas nėra mažesnis už minimalų ir kurie iš jo yra sumokėję „Sodrai“ mokesčius. Trečioji sąlyga – pensija perskaičiuojama tik tada, kai žmogus išdirba ne mažiau kaip vienus kalendorinius metus.


Taigi ir pensija, ir jos perskaičiavimas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo mokesčių. Dividendai socialinio draudimo mokesčiais neapmokestinami – tik 15 proc. pajamų mokesčiu. Jums vertėtų nebent pasidomėti, kodėl įmonė nebemoka dividendų.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)