Žmogus, kurio vardu pavadinta Amerika
Italų kilmės komersantas ir keliautojas Amerigas Vespučis, plaukiojęs ir su Ispanijos, ir su Portugalijos karalysčių vėliavomis, įrodė, kad Kristupas Kolumbas atrado ne Indiją, o visiškai naują žemyną. Ir nors A. Vespučis nebuvo toks didis keliautojas, kaip K. Kolumbas ar Fernandas Magelanas,...
Gajus Foksas – piktadarys su geradario kauke
Gajus Foksas – bene vienintelis nusikaltėlis, kurio vardu pavadintoje šventėje jau keturis šimtus metų linksminasi Jungtinės Karalystės ir kitų šalių žmonės. XXI a. nevykęs sąmokslininkas pagarsėjo dar labiau – jo kaukė tapo judėjimo prieš pasaulį apraizgiusias korporacijas simboliu....
Darbščioji lietuvių atgimimo ir kovos už moterų teises Bitė
„Negalėjau priprasti prie tos minties, jog galvota, norinti mokintis moterė turi užleisti kelią vyrams į mokslą, nors tie mažiausiai noro turi tas mokslas įgyti... Ir tas įsitikinimas privertė mane atsidėjus sekti taip vadinamojo moterų klausimo evoliuciją...“ – rašė žinoma visuomenininkė, rašytoja...
Meilė sovietams niujorkiečių porą atvedė į elektros kėdę
1951 m. kovo 6 d. Niujorke prasidėjo vienas garsiausių teismo procesų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) istorijoje, sulaukęs ir didelio tarptautinės visuomenės dėmesio. Į teisiamųjų suolą sėdo Julijus Rozenbergas ir jo sutuoktinė Etelė Gringlas-Rozenberg. Šie amerikiečių komunistai padarė didžiulę...
Motiejus Valančius – žmogus, skleidęs šviesą
Retas žmogus gali būti vadinamas visos epochos simboliu. XIX amžių Lietuvoje visu savo gyvenimu įkūnija vyskupas, rašytojas, švietėjas, istorikas, knygnešystės ir blaivybės sąjūdžio organizatorius Motiejus Valančius. Jis gimė laisvę jau praradusioje Lietuvoje ir mirė vis dar nuo Rusijos imperijos...
Ir žirgams reikia odontologų
Klausydamasi Juliaus Staškevičiaus, vos spėjau įsidėmėti miestų ir miestelių pavadinimus, kuriuose jis trumpiau ar ilgiau gyveno. Jų būta daug ir įvairių, kol galiausiai apsistojo Kipštuose (Joniškio r.) – iš pirmo žvilgsnio nuošaliame ir daug kam negirdėtame kaime. Vienu geriausiu žirgų odontologu...
Kaligula daugelio kartų atmintyje išliko kaip žiaurus ištvirkėlis
41 m. sausio 24 d. Romoje, sulaukęs vos 28-erių, buvo nužudytas vienas prieštaringiausiai vertinamų Romos imperatorių Kaligula. Per trumpą laiką jis spėjo palikti gana ryškų pėdsaką galingiausios senovės pasaulio valstybės gyvenime, be to, ir dabartiniai autoriai kartais ginčijasi, kas gi buvo šis...
8 moterys, pakeitusios technologijų istoriją
Šiais metais pasaulis mini 110-ąją Tarptautinę moters dieną. Idėja kasmet švęsti Kovo 8-ąją kilo moterų teisių gynėjai Clara Zetkin, kuri ją pasiūlė 1910 m. Tarptautinėje dirbančių moterų konferencijoje Kopenhagoje. Jau kitais metais Kovo 8-oji pirmą kartą paminėta Vokietijoje, Austrijoje,...
Dėl erezijų sudeginta Žana dʼArk tapo katalikų šventąja
1431 m. sausio 3 d. Burgundijos hercogas už 10 tūkst. frankų pardavė į nelaisvę paimtą garsiąją kovotoją dėl Prancūzijos laisvės Žaną d’Ark Anglijos karaliaus sąjungininkui vyskupui Pjerui Košonui. Prancūzijos nacionalinė didvyrė, pajėgų, kovojusių su anglais, vadė, Orleano išvaduotoja Žana d’Ark į...
L. van Bethovenui kurti muziką nesutrukdė netgi kurtumas
1770 m. gruodžio 17 d. vienoje iš Bonos (Vokietijoje) bažnyčių buvo pakrikštytas Liudvigas van Bethovenas – vienas žymiausių klasicizmo muzikos kūrėjų ir paskutinis iš didžiųjų klasicizmo kompozitorių. Jis gerokai skyrėsi nuo daugelio savo epochos muzikų ne tik kūrybiniu braižu, bet ir elgsena,...
Ar Barbora Radvilaitė iš tiesų buvo gražuolė?
Tikėtina, kad šiemet sukako 500 metų, kai Vilniuje didikų Jurgio ir Barboros Radvilų šeimoje gimė bene garsiausia Lietuvos istorijoje moteris Barbora Radvilaitė. Tiksli jos gimimo data nežinoma, bet labiausiai tikėtina, kad tai buvo 1520–1522 m. Šiandien, žvelgiant į karalienės portretus, matyti,...
Klodas Monė itin mėgo tapyti vandens lelijas
Pradėjęs dailininko kelią nuo karikatūrų, prancūzų tapytojas Klodas Monė galiausiai tapo žymiu peizažų meistru ir vienu iš impresionizmo srovės kūrėjų. Jis ne tik tapė peizažus, bet ir savo rankomis puoselėjo greta sodybos įkurtą nuostabų parką....
Džo Baideno gyvenimas – kupinas išbandymų
Naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Džo Baidenas pagaliau pasiekė savo tikslą, užsibrėžtą dar jaunystėje, ir tapo Baltųjų rūmų šeimininku bei galingiausios pasaulio valstybės vadovu. Galima pritarti arba nepritarti Dž. Baideno politinėms pažiūroms, bet sunku nesižavėti tuo, kaip...
Aleksandras – paskutinis Lietuvos valdovas, mokėjęs lietuviškai
Lietuva ir Lenkija turėjo daug bendrų valdovų, bet tik vienas iš jų, XV ir XVI a. sandūroje gyvenęs Aleksandras, yra palaidotas Vilniuje. Šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus gyvenimas buvo trumpas, truko vos 45 metus, bet jo valdymo laikais Lietuvoje ėmė plisti renesanso ir...
Gamtos fotografei gyvatės – nuostabūs padarai
„Gyvatės – labai gražūs miško padarai“, – įsitikinusi Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio medelyno specialistė Jolita Pretkutė, turinti ne visiems suprantamą laisvalaikio pomėgį – fotografuoti gyvates. Ir šie gyviai jos nuotraukose atrodo išties nuostabūs....
Detektyvų karalienė Agata Kristi
Anglų rašytojos Agatos Kristi intriguojantys detektyviniai romanai pagal tiražą (daugiau nei 4 mlrd. egzempliorių daugiau nei šimtu kalbų) tarp britų leidinių nusileidžia tik Biblijai ir garsiojo dramaturgo bei poeto Viljamo Šekspyro kūriniams....
Gajus Julijus Cezaris: „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“
Gajus Julijus Cezaris – viena iš istorinių asmenybių, bene ryškiausiai simbolizuojančių senovės Romą. Puikus karvedys ir žymus politikas, rašytojas, itin įvairiapusė ir kontroversiškai vertinama asmenybė paliko labai gilų pėdsaką istorijoje. Žmogus, ištaręs legendines tapusias frazes „Atėjau,...
Antuanas de Sent Egziuperi: iš protėvių pilies – į beribį dangų
„Mažojo princo“ autorius Antuanas de Sent Egziuperi vaikystėje artimųjų švelniai buvo vadinamas žvaigždžių skaičiuotoju, o mama, glostydama šviesius garbanotus plaukus (ilgainiui jie tapo tiesūs ir patamsėjo), trečiąjį iš penkių savo vaikų pavadindavo ir karaliumi saule. Jo vaikystė prabėgo XVIII...
Pasienietis Aleksandras Barauskas – pirmoji sovietų okupantų auka
Vėlų 1940 m. birželio 14-osios vakarą Lietuva gavo Sovietų Sąjungos ultimatumą – reikalauta mūsų šalyje sudaryti naują, Kremliui priimtiną, Vyriausybę ir įsileisti gausų sovietų kariuomenės kontingentą. Negana to, SSRS užsienio reikalų komisaras Viačeslavas Molotovas Lietuvos užsienio reikalų...
Kazys Grinius išgyveno ne tik perversmą, bet ir šeimos tragediją
1926 m. gruodžio 17 d. perversmas, radikaliai pakeitęs politinę tarpukario Lietuvos istoriją, vertinamas nevienareikšmiškai. Vieniems tai – tautiškai susipratusios karininkijos ir kai kurių politikų bandymas gelbėti valstybę nuo esą skubotų ir pernelyg liberalių reformų, kitiems – demokratijos...
