Lietuvoje gandrams gyventi vis sunkiau

Lietuvoje gandrams gyventi vis sunkiau

Gandrai įsikuria beveik paruoštuose lizduose, tik kasmet juos pataiso.


Specialistai pastebi, kad gandrai Lietuvoje kasmet užaugina vis mažiau gandriukų. Mažas jauniklių skaičius rodo, kad prastėja sąlygos maitintis ir išmaitinti jauniklius. Galbūt tai lėmė kelios sausos karštos vasaros. Karštomis vasaromis gandrams sunku išmisti patiems ir išmaitinti vaikus.


Dalia VALENTIENĖ


Gandrai į sodybas sugrįžta tarsi namo. Jie susiranda kaimą ir lizdą, kuriame pernai perėjo, lyg su ten gyvenančiais žmonėmis būtų sudarę nematomas sutartis. Pirmiausia į lizdavietę atskrenda vienas paukštis, ornitologai spėja, kad patinas, o po kelių dienų pasirodo ir antras. Atskridęs į senąjį lizdą patinas, laukdamas patelės, ryžtingai gina namus nuo svetimų gandrų, kurie irgi norėtų čia įsikurti. Vėliau į kovą stoja abu paukščiai.


Daugelis sodybų šeimininkų, kurių kiemuose įsikuria gandrai, stengiasi šią draugystę puoselėti. Vieniems gandrai – savotiška namų puošmena, kiti tiki, kad gandrai – santarvės ir ištikimybės simbolis.


Ypač daug gandrų Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Čia kartais galima pamatyti pulkus – po penkiolika ir daugiau – laukuose stoviniuojančių gandrų. „Paprastai būriuojasi tie gandrai, kurie nesusirado poros ir neperi ar išmėtė jauniklius iš lizdų nujausdami, kad jų neišmaitins. Būriuotis gandrai gali ir ten, kur aptinka daugiau maisto, pavyzdžiui, ką tik nušienautoje pievoje ar išartoje dirvoje. Iš pradžių į žvalgybą atskrenda vienas ar keli gandrai, po to – ir kiti, supratę, kad ten yra maisto. Be to, būnant būryje gandrams lengviau apsiginti“, – aiškina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.

REKLAMA


Gandrai įsikuria beveik paruoštuose lizduose, tik kasmet juos pataiso. Ant elektros stulpų, nulūžusių medžių, senų pastatų stogų ar vandentiekio bokštų susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kitokias statybines medžiagas. Lizdus krauna nuolat, net ir tada, kai jaunikliai auga. Daugiausia gandrų aptinkama pelkėtose vietose, bet ir ten, kur pelkės jau seniai nusausintos, o vietoj jų yra tik sausos pievos ir kultūriniai laukai, gandrai jaučiasi gerai.


Peri abu gandrai

Gandrai lizduose padeda baltus kiaušinius, perint jie išsitepa ir tampa gelsvai rusvi. Vidutinio dydžio kiaušinis sveria apie 120 g ir siekia apie 73,2 x 51,8 mm. Kartais dėtį sudaro tik vienas kiaušinis, tačiau ornitologai žino atvejų, kai gandrai perėjo ir 6 ar 7 kiaušinius. Dėties dydis paprastai priklauso nuo paukščių amžiaus. Didžiausia būna 6–7 gandro gyvenimo metais. Peri abu poros nariai, tačiau naktimis kiaušinius visada šildo patelė. Gandrai peri 31–34 dienas.


Išsiritęs jauniklis sveria 70–77 g, gandriukai būna apaugę baltais tankiais pūkais. Iš pradžių paukščiukai ilgai guli. Tik po 15 dienų jie pirmą kartą atsistoja ir nuo tada beveik visą laiką praleidžia stovėdami. Po 36 dienų mažyliai bando stovėti ant vienos kojos. Prieš palikdami lizdą, jauni gandrai ilgai mankština sparnus – mosuoja jais ir vis dažniau trumpam pakyla virš lizdo. Tokie bandymai ne visada būna sėkmingi. Nemokantis gerai skristi paukštelis nesugeba aplenkti pakeliui stovinčio medžio, įsivelia į jo šakas ir nukrinta žemyn. Prakutę gandriukai lizdą palieka maždaug po 70 dienų nuo išsiritimo.

REKLAMA


Klaidinga manyti, kad jauni gandriukai klegenti pramoksta iš senių ir kad seni paukščiai savo vaikus ko nors moko, pavyzdžiui, skraidyti ar plaukti. Pasak ornitologų, šie gebėjimai yra įgimti ir pasireiškia nepriklausomai nuo to, jaunikliai mato tai darant tėvus ar ne.


Lietuvoje gandrams gyventi vis sunkiau

Penkiolikos dienų gandrų jaunikliai pirmą kartą atsistoja ir nuo tada beveik visą laiką praleidžia stovėdami.


Protingi ir įžvalgūs


Suaugęs gandras sveria apie 4 kg. Baltasis gandras visas yra baltas, tik sparnai – juodi. Snapas – raudonas, ilgas ir stiprus. Apie akis vietomis pilka. Abiejų lyčių gandrų išvaizda – labai panaši. Gandrai gali išgyventi iki 33 metų, nors vidutinė jų gyvenimo trukmė – 5 metai.


Gandrai yra protingi ir įžvalgūs paukščiai. Baltieji gandrai – labiau tyleniai. Juodieji pasižymi atsargumu, laikosi atokiau nuo žmonių ir judrių vietų.


„Juodieji gandrai – visai kitokie. Baltieji gandrai suka lizdus prie žmonių namų, o juodieji, priešingai, renkasi atokesnes, žmonių mažai lankomas vietas miškuose, nors būna, kad įsikuria ir prie kelių. Juodieji gandrai maisto ieško prie vandens, pelkėse. Tai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse nykstanti gandrų rūšis, įtraukta į Raudonąją knygą. Gali būti, jog šių gandrų žymiai sumažėjo dėl to, kad mažėja pelkių ir raistų dėl anksčiau aktyviai vykdytos melioracijos“, – sako L. Raudonikis.


Pasak ornitologo, gandrai yra plėšrūnai – greitos reakcijos, vikrūs medžiotojai. Per minutę gali sumedžioti tris keturis laimikius. Kartais jie kovoja ir vieni su kitais, ypač tada, kai nepakanka maisto, kai tenka ginti savo lizdą ir teritoriją. Jeigu nieko netrūksta, šie paukščiai būna bendruomeniški. Gandrai puikiai apsigina. Gali skaudžiai kirsti snapu. Nuveja nuo savęs naminius gyvūnus, pavyzdžiui, kates. Ilgai gyvendami, toli keliaudami gandrai įgyja daug patirties ir dėl to elgiasi protingai.


Ornitologų teigimu, gandro ir žmogaus elgesyje galima įžvelgti nemažai panašumų. Šie paukščiai gyvena poromis, augindami vaikus yra vienas kitam ištikimi. Sena lietuvių sakmė netgi byloja, kad gandras yra žmogus, paverstas paukščiu. Gandrų ir žmonių ryšys – nuo senų laikų artimas. Žmonės šiuos paukščius apipynė daugybe prietarų.


Senoliai sakydavo: jeigu tais metais pirmą kartą gandrą pamatysi skrendantį, vadinasi, seksis darbai, jei pamatysi gandrą tupintį, viskas bus po senovei. Žmonės tikėjo, kad gandras gali išpranašauti orą: jeigu jis savo lizde nerimsta, plazdena sparnais, kiša galvą po sparnu – lauk audros, o prieš lietų gandras visada išeina varlinėti.



Įdomu, kad gandrai beveik visą laiką praleidžia stovėdami, išskyrus tada, kai skrenda ir peri, jie net miega stati – ant vienos kojos, kaip ir flamingai.


Lietuvoje gandrams gyventi vis sunkiau

Nors varlių gandras suryja daug, bet ne visų rūšių jas mėgsta: retai ėda žaliąsias varles, bet mielai lesa rudąsias.


Mėgsta ne visas varles


Gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais gyvūnais ir tik retai paragauja kokių nors augalų. Jie – gana ėdrūs, todėl maisto ieško visą dieną. Gandras sulesa daugybę labai smulkių vabzdžių – juos renka nuo augalų, kartais pagauna ore. Gaudo įvairius bestuburius, varliagyvius, kartais žuvytes, ant žemės perinčių paukščių jauniklius, net vikrius kurapkiukus, žvirblius.


Nors varlių gandras suryja daug, bet ne visų rūšių jas mėgsta: retai ėda žaliąsias varles, bet mielai lesa rudąsias. Dažnai ryja peles, žiurkes, net kiškiukus ir visokius roplius. Ornitologai pataria gandrams neduoti nieko riebaus. Jeigu gandras suėda nors kiek riebalų, sutrinka jo kepenų veikla, jis nebesimaitina, tampa vangus, liūdnas ir gali net mirti.


Gandriukai pradeda maitintis jau pirmąją gyvenimo dieną. Jie savarankiškai lesa abiejų tėvų atneštą ir susmulkintą maistą. Suaugę gandrai jaunikliams, ypač karštomis dienomis, snapuose neša ir vandens. Gandrai, kaip ir kiti plėšrieji paukščiai, nesuvirškintą maistą išmeta atgal pro snapą.


Kalenimu išreiškia jausmus


Maži, dar pūkuoti gandriukai skleidžia tylų, panašų į kačiukų kniaukimą garsą. Ilgainiui jis išnyksta, o suaugę paukščiai dažniausiai šnypščia kaip žąsys, kartais šnypštimą pakeičia kalenimu. Kalenimo garsas išgaunamas suduodant viena snapo dalimi į kitą. Tokio garso tonas, stipris ir dažnis gali būti įvairūs, priklauso nuo paukščio nuotaikos. Pavyzdžiui, staiga išgąsdintas gandras pakyla skristi trumpai tarkštelėjęs.


Atskridęs į lizdą sutuoktinis palankius jausmus savo porai iš pradžių išreiškia trumpai sušnypšdamas, jam atsakoma tuo pačiu. Vėliau paukščiai galvas pakelia aukštyn taip, kad antsnapis atsiduria po posnapiu ir beveik liečia nugarą.


Tuomet pasigirsta skardus, ilgai trunkantis klegenimas. Keldami galvas aukštyn klegenti bando ir maži gandriukai, bet jų snapai yra dar per minkšti ir per švelnūs, tad jokio garso nesigirdi. Gandrai dažniausiai triukšmauja dieną, nors kartais jų kalenimą galima girdėti ir naktį, ypač kai paukščiai pajunta pavojų.


Gandrų Lietuvoje mažėja


Ornitologai baiminasi, kad po gero dešimtmečio Lietuvoje gandrų gali beveik nelikti. Pasak jų, tai gali lemti daug priežasčių.


„Kasmet mažėja gandralizdžių sodybose – ant medžių, stogų. Galbūt taip yra todėl, kad baigia išnykti vienkiemiai, juose nebegyvena žmonės. Juk gandrams reikia žmonių bendrijos. Be to, atskridę gandrai vis dažniau neberanda savo senųjų lizdų, susuktų ant elektros stulpų. Elektros stulpų mūsų šalyje mažėja, nes elektros laidus specialistai dabar pakasa po žeme, o senus stulpus, net ir tuos, ant kurių buvo gandralizdžiai, nugriauna“, – dėsto Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

REKLAMA


Specialistai pastebi, kad gandrai Lietuvoje kasmet užaugina vis mažiau gandriukų. Mažas jauniklių skaičius rodo, kad prastėja sąlygos maitintis ir išmaitinti jauniklius. Galbūt tai lėmė kelios sausos karštos vasaros. Karštomis vasaromis gandrams sunku išmisti patiems ir išmaitinti vaikus. Kai sąlygos – nepalankios, būna, kad gandrai patys iš lizdų išmeta kiaušinius ar jau išsiritusius gandriukus, nes nujaučia, jog nesugebės užauginti jauniklių.
„Akivaizdu ir tai, kad aplinkoje naudojama vis daugiau cheminių preparatų. Tai kenkia gandrų mitybai. Be to, ne visi išperėti gandriukai užauga. Beveik kiekviename lizde lieka nepraskilęs vienas ar daugiau kiaušinių. Kai kurie gandriukai apsinuodija maistu. Ne kartą aptikome jauniklių, kurių kojos buvo įsipynusios į lizdo medžiagas. Daug gandrų, ypač jaunų, nutrenkia elektros srovė, jiems atsitūpus ant elektros perdavimo linijų, ypač aukštos įtampos atramų“, – pasakoja pašnekovas.


Visi minėti dalykai rodo, kad aplinkos sąlygos gandrams sėkmingai išgyventi ir daugintis Lietuvoje tampa vis mažiau palankios. Todėl, pasak ornitologo, galima prognozuoti, kad po kažkiek metų, jei ir toliau mažės gandralizdžių, prastės mitybos sąlygos, dar prisidės ir klimato kaita, dabartinei suaugusių gandrų kartai išmirus, jos nebus kam pakeisti ar gandrų populiacija mūsų šalyje bus labai negausi.


„Taigi perspektyvos gandrams nėra geros, o atgaivinti gandrų populiaciją, pasiekti, kad ji didėtų, nėra lengva. Tokia situacija šiandien yra Vokietijoje. Ten retai kur pamatysi gandrų. Todėl mes, ornitologai, ir Aplinkos ministerija vis dažniau diskutuojame, kaip sudaryti šiems paukščiams palankesnes sąlygas, kur perkelti lizdus nuo griaunamų elektros stulpų, nes elektros laidų tiesimo po žeme darbai ir ateityje bus tęsiami visoje Lietuvoje. Specialistai svarsto galimybę gandrams ant pastatų statyti specialias platformas. Anksčiau žmonės patys įkeldavo į medžius senų vežimų ratų ar ėdžių ir taip padėdavo gandrams sukti lizdus. Tačiau dabar taip nebedaroma, tad po penkerių metų galime pajusti drastišką gandrų sumažėjimą, o po dešimties metų jų Lietuvoje gali nebelikti“, – nuogąstauja Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.


Lietuvoje gandrams gyventi vis sunkiau

Paprastai laukuose būriuojasi tie gandrai, kurie nesusirado poros ir neperi ar išmėtė jauniklius iš lizdų nujausdami, kad jų neišmaitins.

Gandrų keliai


Tokia padėtis liūdina. Juk gandrai, norėdami pasiekti Lietuvą, sukaria tūkstančius kilometrų, joje praleidžia vos 5 mėnesius, tačiau gimtinėje jiems lieka vis mažiau vietos...


Šie paukščiai parskrenda kovo pabaigoje. Kovo 25-ąją senoliai vadindavo Blovieščiais, ji buvo švenčiama kaip gandrų sugrįžtuvių diena. O išskrenda iš mūsų kraštų gandrai rugpjūčio pabaigoje. Ornitologų teigimu, jie žiemoja Afrikoje, Indijoje, vietovėse nuo Ugandos ir Kenijos iki pat pietinio Afrikos pakraščio.


Iš pradžių iš Lietuvos patraukia Karpatų kalnų link. Specialistai spėja, kad gandrai ilgesnio poilsio sustoja Bulgarijoje. Po to per Bosforo sąsiaurį skrenda į Mažąją Aziją ir traukia tolyn pietryčių kryptimi iki Viduržemio jūros. Čia pasuka į pietus ir traukia rytine Viduržemio jūros pakrante, per Sinajaus pusiasalį, Sueco įlankos regione perskrenda Raudonąją jūrą ir patenka į Afriką. Per 2–3 kelionės mėnesius gandrai įveikia 8–10 tūkst. kilometrų.



Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris