Manijos sindromas – tai ne vien nekaltas apsėdimas

Manijos sindromas – tai ne vien nekaltas apsėdimas

Manija būdingesnė jauniems žmonėms.


Apie kokias tik manijas nesame girdėję – taupymo, pirkimo, daiktų kaupimo, lieknėjimo, lošimo ir kt. Gydytojų psichiatrų teigimu, iš tiesų manijos sindromas yra kitoks. Jo apimtas žmogus būna perdėtai linksmas, hiperaktyvus, puoselėja grandiozinius, ne visada pamatuotus planus, niekada nepavargsta.

Dalia VALENTIENĖ


Manija priskiriama prie nuotaikos sutrikimų, kuriems būdinga liguistai pakili, linksma nuotaika, pagreitėjęs mąstymas, suaktyvėję judesiai. Baltijos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio teigimu, tai nėra atskira liga, tiksliau, šį sutrikimą būtų galima įvardyti kaip manijos epizodą.


„Manija – tai bipolinio sutrikimo ir depresijos mišinys: žmogus būna sudirgęs, o paskui prislopintas. Šios būsenos neretai keičia viena kitą. Anksčiau psichiatrijoje tai buvo vadinama maniakine depresine psichoze, dabar – bipoliniu sutrikimu. Ši diagnozė šiandien, ko gero, pati populiariausia psichiatrijoje“, – sako specialistas.


Manijos sindromo požymiai


Ištikus manijai žmogų apima pakylėta nuotaika, jis nuolat džiūgauja, būna viskuo patenkintas, aktyvus, pasitempęs, greitų judesių, pabrėžia neturintis jokių rūpesčių, jaučia dvasinį ir fizinį komfortą, viskas jam atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži.


Ligoniai, kuriems pasireiškia maniakinis sindromas, dažniausiai gyvena, jų supratimu, tobulame pasaulyje, kuris jiems paklūsta. Manijos sindromą patiriantiems žmonėms atrodo, kad nėra neįveikiamų kliūčių, viską įmanoma pasiekti lengvai, jie kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję dažnai nebaigia ir griebiasi kitos veiklos.

REKLAMA


Kai kada manijos padariniai gali būti skausmingi ir turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, maniakinio sindromo apimtas žmogus neretai ima be saiko vartoti svaigiuosius gėrimus, leidžia pinigus nereikalingiems daiktams, ieško atsitiktinių lytinių santykių, nors anksčiau jam tai buvo nebūdinga. Net išorė manijos sindromą išgyvenančių žmonių tampa kitokia.


Jų apranga dažnai išsyk krinta į akis, moterys linkusios pernelyg puoštis. Aplinkiniams manijos sindromo apimtas žmogus atrodo tiesiog aktyvus, jokių ligos požymių jo elgesyje jie paprastai neįžvelgia.


Kartais pasitaiko ir kitokia – vadinamoji piktoji manija. Tai tokia būsena, kai greta pakilios nuotaikos pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas. Tada žmogus būna priekabus, su visais ginčijasi, įprasto maniakinio linksmumo, užklupus šio tipo manijai, nėra.


Maniją tiriantys mokslininkai pastebi ir daugiau šio sindromo požymių. Pavyzdžiui, tokios būsenos žmogus rašo didelėmis raidėmis, tekstą daug taiso, pabraukia, jam trūksta nuoseklumo, praleidžiamos raidės, žodžiai, o mintys – padrikos.


Manijos epizodai turi įtakos ir atminčiai. Atmintis tarsi ir pagerėja, nors užfiksuoti naujus dalykus sunku. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Jie tampa labai nesavikritiški, pervertina idėjas ir kliedesius. Iš suvokimo sutrikimų dažnai pasitaiko iliuzijų, ypač regos. Haliucinacijos retos, bet būna, kad manijos epizodams užsitęsus žmogus girdi linksmus balsus, jaučia malonų kvapą arba realiai nesantį skonį.

REKLAMA


Maniakinio sindromo atveju dažnai sutrinka miegas. Žmogus miega trumpai, anksti keliasi ir puola tvarkyti „svarbių“ reikalų. Miegas sutrumpėja iki 2–3 val. per naktį. Įdomu tai, kad ir neišsimiegojęs manijos apimtas žmogus jaučiasi fiziškai stiprus, nepavargsta nei po ilgų kelionių, nei po sunkaus darbo.


„Štai ne per seniausiai atėjo žmogus, kuris skundėsi negalintis užmigti, nes jį nuolat kažkas traukia į priekį. Jis pasakojo, kad nori sustoti galvoti, bet įkyrios mintys nepaleidžia. Grėsmė psichinei sveikatai priklauso nuo to, kiek ilgai manijos epizodai tęsiasi. Juk nemiga, minčių įkyrumas būdinga ne tik lėtiniam ligoniui, tai būdinga kiekvienam. Dažną atsigulusį į lovą užklumpa kokia nors įkyri mintis ir nepaleidžia, negalime sustoti mąstyti, o kartais vaikščiojame po kambarį iš vieno kampo į kitą ir vis galvojame, negalime išspręsti kokios nors problemos, ji mus kankina. Tai būtent ir yra epizodinė manijos išraiška, tik galbūt trumpalaikė“, – aiškina gydytojas.


Paskatina ir žalingi įpročiai


Gydytojo psichiatro D. S. Diržio teigimu, savotiškus manijos epizodus gali patirti kiekvienas iš mūsų. „Per dieną visų mūsų nuotaikos nuolat keičiasi. Ir jeigu paaštrintume vienokį ar kitokį ekspresyvų poelgį arba negatyvų veiksmą, galime patirti manijos epizodo apraišką. Manija taip pat gali pasireikšti žmogui, kuris įsitraukęs į aštrią diskusiją, ginčą.


Dalis šio straipsnio pasiekiama tik registruotiems skaitytojams.

Registruokitės ir skaitykite visą straipsnį


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ