COVID-19 vakcina: laimėtos lenktynės su laiku

COVID-19 vakcina: laimėtos lenktynės su laiku


2022 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, pasaulyje patvirtinta kiek daugiau nei 607 milijonai COVID-19 atvejų ir beveik 6,5 milijono mirčių nuo šios ligos. Laimei, sukūrus efektyvias vakcinas, daugybė žmonių išvengė sunkios ligos eigos ir išsaugojo gyvybes. Mokslas ir toliau nestovi vietoje – neseniai vakcinos nuo COVID-19 buvo atnaujintos ir jau pasiekė mūsų šalį.


Ramutė ŠULČIENĖ


Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios pasaulį apskriejo žinia apie pirmąsias saugias ir efektyvias vakcinas nuo COVID-19. Iš pradžių konkurencija dėl jų tarp šalių buvo itin didelė. Ankstyvą tų metų pavasarį apie 130 valstybių apskritai dar nebuvo gavusios vakcinų. Tuo metu Lietuvoje bent viena doze buvo paskiepyta apie 6 proc. mūsų visuomenės. Taigi buvome privilegijuota šalis: kol sausį beveik pusšimtis didesnes pajamas gaunančių valstybių, tarp jų ir Lietuva, jau dalijosi 39 milijonus vakcinos dozių, vieną iš vargingiausiai gyvenančių šalių pasiekė vos 25 dozių siunta.

REKLAMA


Pirmieji skiepus nuo COVID-19 visame pasaulyje gavo sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai ir garbaus amžiaus gyventojai, t. y. žmonės, priklausantys didžiausios rizikos grupei. Lietuvoje paskutinę 2021 m. vasario savaitę nuo koronaviruso infekcijos buvo baigta vakcinuoti pirmoji prioritetinė grupė – mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Per beveik du mėnesius tuo metu skiepus gavo daugiau nei 60 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių. Kuo daugiau vakcinų gavome, tuo įvairesnės visuomenės grupės buvo įtrauktos.


Mokslininkai apskaičiavo, kad per pirmuosius vakcinų nuo COVID-19 naudojimo metus skiepai nuo mirties apsaugojo apie 20 milijonų žmonių. Šiuo metu bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę beveik 68 proc. pasaulio gyventojų. Visame pasaulyje jau sunaudota 12,613 milijardo dozių, pastaruoju metu kasdien suleidžiama apie 3,78 milijono dozių.


Lengvinančios vakcinų kūrimo aplinkybės


Itin daug klausimų gyventojams kėlė vakcinų nuo COVID-19 sukūrimo greitis. Kaip galima taip greitai sukurti naują vakciną ir kodėl kitos buvo kuriamos kur kas ilgiau? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkė biochemikė dr. Miglė Tomkuvienė pabrėžia, kad šiuo atveju susidėjo keletas palankių aplinkybių.

REKLAMA


„Vakcinos gali būti sukurtos nuo ligų, kurias sukelia įvairūs patogenai. Dvi didžiausios patogenų grupės – virusai ir bakterijos. Vertinant apskritai, bakterijos yra sudėtingesni organizmai nei virusai, todėl sukurti vakcinas nuo jų sukeliamų ligų gerokai sunkiau. Pavyzdžiui, vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos dėl sudėtingų šios bakterijos ląstelės paviršiaus savybių buvo kuriama labai ilgai. Taigi laimėjome laiko vien todėl, kad ši pandemija buvo sukelta palyginti paprasto viruso, o ne bakterijos ar tokio sudėtingo viruso kaip ŽIV. Kita svarbi aplinkybė ta, kad mokslininkams jau buvo žinomi virusai, panašūs į šį. Kaip ir anksčiau plitę MERS ir SARS virusai, COVID-19 sukeliantis virusas priklauso koronavirusų šeimai. Mokslininkai jų sandarą, tai, kaip infekuojama ląstelė, ir kitas savybes tyrinėja jau apie 50 metų. Nepamirškime ir to, kad technologijos labai sparčiai vystomos – technologinė bazė, leidžianti sukurti ir gaminti naujas vakcinas, yra kaip niekada stipri“, – dėsto dr. M. Tomkuvienė.


Neregėtas pasaulio susitelkimas


Tai, kad kuri nors liga plačiai cirkuliuoja visuomenėje (taip ir buvo COVID-19 atveju) taip pat labai palengvina vakcinų bandymus. „Tokios palankios situacijos naujoms vakcinoms tirti, kokia buvo pandemijos metu, iki tol niekada nebuvo. Paprastai ligos, nuo kurių kuriamos naujos vakcinos, nebūna taip išplitusios, todėl užtrunka labai daug laiko, kol surenkami visi reikiami duomenys. Pavyzdžiui, reikia stebėti savanorių, kuriems suleista vakcina, imuninį atsaką, lyginti skiepytas ir neskiepytas žmonių grupes ir pan. Siaučiant pandemijai, kai virusas buvo išplitęs visame pasaulyje, kiekvienoje šalyje ir mieste, šis stebėjimų etapas natūraliai labai sutrumpėjo“, – aiškina tyrėja.



Pasak pašnekovės, greitai sukurti saugias ir efektyvias vakcinas neabejotinai padėjo ir dar neregėtas mokslo bendruomenės, gydytojų, įvairių institucijų ir valstybių susitelkimas. „Pavyzdžiui, siekdama paspartinti vakcinų kūrimą, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė buvo paskelbusi programą „Operation Warp Speed“ ir įsipareigojo padėti bendradarbiauti skirtingoms institucijoms. Taip kompanija „Moderna“ užmezgė produktyvius ryšius su Nacionaliniu sveikatos institutu. Vakcina „Comirnaty“ taip pat yra tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas, ją bendromis jėgomis kūrė dvi įmonės – „BioNTech“ ir „Pfizer“. Kuriant kitas vakcinas, tokio glaudaus bendradarbiavimo retai sulaukiama“, – teigia dr. M. Tomkuvienė.


Kurdami vakcinas nuo COVID-19, mokslininkai dirbo itin intensyviai, be atostogų ir dažnai net be poilsio dienų, daugybė jų sustabdė kitus darbus ir prisijungė prie tyrėjų grupių. Nebuvo ir tokių trukdžių kaip biurokratiniai susirašinėjimai ar finansavimo paieška, įprastai labai pailginančių procesus.


Viešai prieinami duomenys


Pasak dr. M. Tomkuvienės, pirmiausia mokslininkams reikėjo išsiaiškinti, su kuo kovojame: negalima kurti vakcinos, nežinant priešo. Lyginant su ankstesniu vakcinų kūrimu, šįkart ligos kaltininkas buvo išsiaiškintas gana greitai. „Kinijoje dar rudenį iš naująja liga sergančių žmonių plaučių buvo paimta bronchoalveolinio skysčio, išskirtas viruso RNR ir nuskaitytas jo genetinis kodas. Paaiškėjo, kad tai – gana paprasto genomo virusas: jį sudaro 30 tūkstančių genetinio kodo raidžių (pavyzdžiui, žmogaus – 3 milijardai). Vos sužinojus pirmąjį genomą, tuoj pat buvo pradėtos kurti ir tirti vakcinos. Vis dėlto virusai, kaip ir kiti gyvi organizmai, nuolat mutuoja, jų genomas šiek tiek keičiasi. Dėl to gali tekti modifikuoti vakcinas. Tai neseniai ir buvo padaryta“, – aiškina mokslininkė.

REKLAMA


SARS-CoV-2 viruso genomo pokyčių stebėjimas yra vadinamas sekoskaita. Pašnekovės teigimu, pasaulinėje duomenų bazėje jau yra sukaupta 13 milijonų nuskaitytų mėginių, Lietuvos mokslininkai yra pateikę apie 40 tūkstančių mėginių. Visi jie leidžia pamatyti, koks viruso variantas ir potipis plinta ir kaip reikėtų tobulinti esamas vakcinas.


Didelės pasirinkimo galimybės


Prabėgus beveik dvejiems metams po pirmųjų vakcinų nuo COVID-19 pristatymo, šiuo metu pasaulyje yra užregistruotos iš viso net 47 skirtingos vakcinos nuo šios ligos. Visose šalyse yra registruota bent viena vakcina. Pavyzdžiui, Čado gyventojai gali pasiskiepyti vienintele kiniška „Sinopharm“ vakcina, Monake ir Vatikane – „Comirnaty“, Nauru ir Tuvalu – „Vaxzevria“. Didžiausias pasirinkimas yra Vengrijoje, kur registruota net 13 vakcinų nuo COVID-19, Indijoje ir Irane – po 12, Indonezijoje ir Filipinuose – po 11.


Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra užregistruotos penkios vakcinos nuo COVID-19: „Comirnaty“ (gamintoja „BioNTech & Pfizer“), „Spikevax“ (gamintoja „Moderna“), „Vaxzevria“ (gamintoja „AstraZeneca“), „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintoja „Janssen Pharmaceutica NV“) ir „Nuvaxovid“ (gamintoja „Novavax“). Taip pat užregistruotos papildomos omikron atmainos BA.1, BA.4 ir BA.5 potipiams adaptuotos vakcinos.


Trijų tipų vakcinos


Kuo skiriasi šių vakcinų gamyba? Dr. M. Tomkuvienė sako, kad Lietuvoje registruotos trijų tipų vakcinos nuo COVID-19. Vienos, t. y. „Vaxzevria“ ir „COVID-19 Vaccine Janssen“, pagamintos naudojant kitą – adenovirusų – šeimos virusą, kuris modifikuotas taip, kad turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Vakcinų sudėtyje nėra paties SARS-CoV-2 viruso ir jos negali sukelti COVID-19 ligos. Tokiu būdu vakcinos kuriamos jau daug metų. „Nuvaxovid“ yra baltymų pagrindu sukurta vakcina. Šis būdas žinomas ir naudojamas vakcinų gamyboje daugiau nei 30 metų. Baltymų pagrindu taip pat yra kuriamos vakcinos nuo hepatito B, kokliušo ir pneumokokinės infekcijos.

REKLAMA


„Comirnaty“ ir „Spikevax“ vadinamos informacinėmis RNR (iRNR) vakcinomis. Nė vienos tokios vakcinos, kitaip nei iki šiol įprastų vakcinų, dažniausiai turinčių gyvą susilpnintą ar negyvą viruso dalelę arba kitą virusą nešiklį, arba dalį viruso, gamybos stadijoje nėra naudojama pati viruso dalelė. Pasak mokslininkės, iRNR molekulė gali būti susintetinta laboratorijoje, tam visiškai nereikia viruso, pakanka žinoti viruso genomo seką. iRNR vakcinų, kurių gamybos pagrindu skiepus nuo COVID-19 sukūrė kompanijos „BioNTech & Pfizer“ ir „Moderna“, veikimo principas mokslininkams žinomas jau dešimtmečius. Pirmasis pranešimas apie sėkmingus iRNR vakcinos bandymus su gyvūnais pasirodė dar 1990 m.


„Anksčiau su iRNR vakcinomis buvo dirbama ieškant efektyvios apsaugos nuo gripo, Zikos, pasiutligės, citomegalo virusų. Kompanijoms nereikėjo visko pradėti nuo nulio, jos tiesiog pasitelkė jau turimus duomenis. Vis dėlto, nors intensyviai tyrinėtos, iki COVID-19 pandemijos šios vakcinos nebuvo plačiai naudojamos, todėl žmonėms pasirodė mažai žinomos. Manau, kad jeigu nebūtų ištikusi ši pandemija, artimiausiu metu vis tiek būtų buvusi įregistruota pirmoji iRNR vakcija, tik nuo kitos ligos“, – sako DNR ir RNR tyrėja.


Adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje


Sekoskaitos duomenys rodo, kad jau kuris laikas Europoje cirkuliuoja keletas omikron atmainos potipių. Omikron yra labiausiai užkrečiama iki šiol plitusio SARS-CoV-2 viruso forma ir nemažai skiriasi nuo pirminio viruso varianto. Dėl to „BioNTech & Pfizer“ ir „Moderna“ suskubo atnaujinti vakcinas. Rugsėjo 1 d., gavusi Europos vaistų agentūros rekomendaciją, Europos Komisija užregistravo dvi omikron atmainai adaptuotas vakcinas: „Comirnaty Original/Omicron BA.1“ ir „Spikevax Bivalent Original/Omicron BA.1“. Šios vakcinos pasiekė Lietuvą prieš keletą savaičių. Iš viso rugsėjį bus pristatyta 100 tūkst. „Comirnaty“ ir apie 10 tūkst. „Spikevax“ adaptuotų vakcinų dozių.


Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad šios vakcinos bus naudojamos tik pakartotinai gyventojams skiepyti nuo COVID-19, t. y. skiepijant pirmąja arba antrąja sustiprinančiąja doze. Nereikėtų jaudintis, jei pirmosios dozės buvo kitų gamintojų. Mokslininkų duomenys rodo, kad toks vakcinų sumaišymas lemia netgi geresnį imunitetą. Greitai keičiantis virusui, tai, tikėtina, gali suteikti papildomą apsaugą.


Pasiskolinome iš Bulgarijos


Pirmąją sustiprinančiąją vakcinos dozę, kaip ir dabar, bus galima gauti nuo 12 metų. Antrąja sustiprinančiąja doze iki šiol skiepyti tie žmonės, kuriems kyla didžiausia rizika sirgti sunkia COVID-19 forma. Pasitarus su ekspertais, planuojama sudaryti galimybę antrąja sustiprinančiąja doze pasiskiepyti visiems 18 metų ir vyresniems asmenims. Atėjusiems į polikliniką skiepytis žmonėms neteks rinktis, ar gauti originalųjį, ar atnaujintą skiepą, – adaptuota vakcina bus siūloma automatiškai. Adaptuotos vakcinos veikia taip pat, kaip ir ankstesnės. Šalutinis poveikis, pastebėtas naudojant adaptuotas vakcinas, irgi buvo panašus į tą, kuris fiksuotas suleidus neadaptuotas vakcinas. Dažniausiai šalutinis poveikis yra lengvas ar vidutinio sunkumo ir praeina per kelias dienas po vakcinacijos.


Kad gautų adaptuotų vakcinų greičiau, Lietuva 100 tūkst. naujosios „Comirnaty“ vakcinos dozių pasiskolino iš Bulgarijos ir jas grąžins kitą mėnesį iš savo rezervuotų vakcinų atsargų. Toliau adaptuotos vakcinos bus tiekiamos Lietuvai įprasta tvarka, pagal anksčiau pasirašytas sutartis. Originaliosios vakcinos „Comirnaty“ ir „Spikevax“ tebėra veiksmingos užkertant kelią sunkioms COVID-19 formoms, hospitalizacijai ir mirtims, todėl jos ir toliau bus naudojamos vakcinacijai, ypač pirminei, Europos Sąjungos šalyse.


Rugsėjo 12 d. Europos vaistų agentūra patvirtino dar vieną vakciną, specialiai pritaikytą naujesniems ir labiau užkrečiamiems COVID-19 sukeliančio viruso omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiams. Planuojama, kad ji mūsų šalį pasieks rudens viduryje.


Laukiama proveržio gydant kitas ligas


Greičiausiai sukurta vakcina iki šiol buvo skiepai nuo kiaulytės (epideminio parotito). Žmones ji pasiekė per 4 metus. Tačiau į ją nebuvo sutelkta tiek dėmesio, kiek į vakcinas nuo COVID-19. Su šiomis vakcinomis dirbo ir tebedirba daugybė tyrėjų grupių. Pasaulio mokslininkų bendruomenės susitelkimas kuriant vakcinas nuo COVID-19, manoma, netolimoje ateityje duos dar daugiau puikių rezultatų. Pasitelkus tą pačią technologiją, kuri sėkmingai panaudota kuriant vakcinas nuo COVID-19, tikimasi gydyti ligas.


Pavyzdžiui, „BioNTech & Pfizer“ planuoja plėtoti Alzheimerio, Parkinsono ligų ir vėžio gydymo galimybes. „Moderna“ gręžiasi į tokį virusą kaip ŽIV, nusinešusį apie 30 milijonų gyvybių. Sukurtos iRNR vakcinos leidžia jaustis gerokai saugiau ir dėl kitų koronavirusų cirkuliavimo – SARS ir MERS, jau kėlusių galvas Azijoje ir Afrikoje. Jei šie virusai pradėtų sparčiai plisti, dėl turimų žinių apie iRNR vakcinų gamybą naujos pandemijos sugebėtume išvengti. Pirminiai šio tipo vakcinų tyrimai dėl melanomos (odos vėžio) taip pat teikia daug vilčių – kai kurie tiriamieji, sirgę pažengusios formos melanoma, pasveiko.


Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.


COVID-19 vakcina: laimėtos lenktynės su laiku