Prieš 50 metų

LĖKTUVO KATASTROFA GRAIKIJOJE

1969 m. gruodžio 8 d. Graikijoje, greta Atikos regione įsikūrusio Keratėjos miesto, graikų oro transporto bendrovės „Olympic Airlines“ (veikusios 1957–2009 m.) lėktuvas „Douglas DC-6B“, skridęs iš Kretos saloje esančio Chanijos oro uosto į Atėnus, patyrė katastrofą. Esant labai prastoms oro sąlygoms, stipriam lietui su kruša, šalia sostinės orlaivis dėl ekipažo klaidos kiek nukrypo nuo kurso, ėmė pernelyg greitai leistis ir rėžėsi į kalno šlaitą. Žuvo visi lėktuvu skridę žmonės (85 keleiviai ir 5 įgulos nariai).

Prieš 10 metų

MIRĖ VYTAUTAS KLOVA

2009 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, sulaukęs 83-ejų, mirė kompozitorius, garsiausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius Vytautas Klova. Gimė Tirkšliuose (netoli Mažeikių) 1926 m. sausio 31 d. Pradžios mokyklą lankė tėviškėje, gimnaziją baigė Mažeikiuose. Nuo 1945-ųjų trumpai studijavo tapybą, 1946–1948 m. mokėsi Kauno konservatorijoje. 1951-aisiais baigė Lietuvos konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1950–1954 m. dėstė Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje, o nuo 1954-ųjų iki pat 1994 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1982-aisiais tapo profesoriumi. Parengė pirmąjį lietuvišką polifonijos vadovėlį, harmonizavo lietuvių liaudies dainas, rašė pjeses, kitus kūrinius. Išgarsėjo kaip operų kūrėjas, jų parašė šešias: „Pilėnai“, „Vaiva“, „Duktė“, „Du kalavijai“, „Amerikoniškoji tragedija“ ir „Ave vita“.

Prieš 350 metų

MIRĖ POPIEŽIUS KLEMENSAS IX

1669 m. gruodžio 9 d. Romoje nuo infarkto mirė 238-asis Romos popiežius Klemensas IX (pasaulietinis vardas – Džulijus Rospiljozis). Gimė 1600 m. sausio 28 d. Pistojoje (Italijos Toskanos regione) kilmingoje šeimoje. Vaikystėje buvo auklėjamas jėzuitų. Studijavo filosofiją ir teologiją Pizos universitete, gavo filosofijos daktaro laipsnį, dėstė, tapo dvasininku, buvo popiežiaus nuncijumi Ispanijoje. 1657 m. tapo kardinolu, o po popiežiaus Aleksandro VII mirties buvo išrinktas popiežiumi. Jo pontifikato laikais didesnę valdžią savo rankose sutelkė ne pats popiežius, o kurija. Klemensas IX buvo mėgstamas tikinčiųjų, garsėjo labdaringa veikla, asmeniškai klausydavo paprastų žmonių išpažinčių, dažnai lankė ligonines, prieglaudas, taip pat globojo menininkus, ypač skulptorius ir operų kūrėjus. Vienas iš nedaugelio savo epochos popiežių, nesistengusių sukrauti turtų sau ir savo giminėms.

Prieš 20 metų

MIRĖ ONA MAKSIMAITIENĖ

1999 m. gruodžio 10 d. Vilniuje mirė istorikė, pedagogė Ona Maksimaitienė (Girčytė), pagarsėjusi istorinės geografijos bei kartografijos ir XIX a. Lietuvos istorijos tyrimais. Gimė 1902 m. vasario 5 d. Sankt Peterburge. Mokėsi keliose gimnazijose Rusijoje ir Lietuvoje. 1927-aisiais baigė istorijos studijas Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose – Kaune, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Panevėžyje. 1930 m. ištekėjo už Lietuvos kariuomenės karininko Antano Maksimavičiaus (vėliau jis pasikeitė pavardę ir tapo Maksimaitis). 1933-iaisiais gimė sūnus Mindaugas Maksimaitis, vėliau tapęs žymiu teisininku, teisės istoriku, profesoriumi. Nuo 1957 m. O. Maksimaitienė dirbo Lietuvos istorijos institute, 1966-aisiais apgynė disertaciją. Kelių monografijų (reikšmingiausia – „Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m.“), atsiminimų knygų, dešimčių mokslo straipsnių autorė, žemėlapių sudarytoja. Sulaukė 97-erių. Palaidota Panevėžyje.

Prieš 140 metų

MIRĖ JOUNAS SIGURDSONAS

1879 m. gruodžio 7 d. Kopenhagoje mirė islandų visuomenės veikėjas, mokslininkas, tautinio atgimimo žadintojas, kovotojas už šalies laisvę Jounas Sigurdsonas, islandų vadinamas tautos tėvu. Gimė 1811 m. birželio 17 d. Islandijoje, Hrafnseirio bažnytkaimyje, liuteronų pastoriaus šeimoje. Tuo metu Islandija (kartu su Farerų salomis, Grenlandija ir kai kuriomis kitomis valdomis) priklausė jungtinei Danijos ir Norvegijos valstybei, kur dominavo danai, o šalies sostinė buvo Kopenhaga. Jounas iš pradžių buvo mokomas namuose (tėvas pastorius pramokė berniuką ir lotynų, hebrajų, senosios graikų kalbų). Baigęs pradžios mokyklą, įstojo į gimnaziją Reikjavike, o 1833 m. išvyko į Daniją ir Kopenhagos universitete pradėjo istorijos ir kalbų studijas. Taip pat dirbo archyvuose, rinko medžiagą apie Islandijos istoriją, redagavo laikraštį islandų kalba, aplink save telkė islandų patriotus.

Išvykęs į Švediją, rinko medžiagą apie tėvynės istoriją. 1840-aisiais tapo islandų tautinio atgimimo lyderiu, reikalavo atkurti tradicinį islandų parlamentą – Altingą. Tikslą pavyko pasiekti – Altingas, kad ir su ribotais įgaliojimais, buvo atkurtas. 1848 m. J. Sigurdsonas paskelbė, kad Islandija turi teisę atsiskirti nuo Danijos ir tapti visiškai nepriklausoma valstybe. Jis iškovojo Islandijai įvairių teisių ir laisvių, likviduoti 250 metų šalį slėgusią danų prekybos monopoliją. Tai tapo impulsu islandų nacionalinio verslo plėtrai. 1874-aisiais J. Sigurdsonas parengė Islandijos konstituciją. Mirė Danijoje, bet palaikai buvo pargabenti į tėvynę. Islandijos nepriklausomybę pavyko atkurti dviem etapais, 1918 ir 1944 m.