Savaitės kalendorius: povandeninio laivo „U-47“ reidas, kompozitoriaus F.Šopeno mirtis ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: povandeninio laivo „U-47“ reidas, kompozitoriaus F.Šopeno mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 80 metų


POVANDENINIO LAIVO „U-47“ REIDAS


1939 m. spalio 14 d. Vokietijos povandeninis laivas „U-47“ surengė akiplėšišką reidą į bene svarbiausią Jungtinės Karalystės karinių jūrų pajėgų bazę Skapos įlankoje (Orknio salose, netoli Škotijos pakrantės). „U-47“ buvo pastatytas Kylyje 1938 m., jo ilgis siekė 66,6 m, maksimalus panėrimo gylis – 220 m. Laivo įgulai (45 žmonėms) vadovavo kapitonas leitenantas Giunteris Prynas. Antrojo pasaulinio karo metais „U-47“, ginkluotas 88 ir 20 mm kalibro pabūklais ir 14 torpedų, dalyvavo dešimtyje operacijų, sunaikino 30 ir pažeidė dar 8 priešų laivus. Į pasaulio karo laivybos istoriją „U-47“ pateko po reido Skapos įlankoje, kai vokiečių povandenininkai sugebėjo įplaukti į pačią britų bazę, nuskandino didžiulį jų linijinį laivą „Royal Oak“ (žuvo 833 britų jūrininkai, tarp jų – vienas admirolas) ir sėkmingai paspruko. „U-47“ su visa įgula dingo be žinios šiaurinėje Atlanto dalyje 1941 m. gegužę (spėjama, kad buvo nuskandintas britų karo laivų arba nuskendo sprogus torpedai laivo viduje).

REKLAMA


Savaitės kalendorius: povandeninio laivo „U-47“ reidas, kompozitoriaus F.Šopeno mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 60 metų


MIRĖ DŽORDŽAS MARŠALAS


1959 m. spalio 16 d. Vašingtone, sulaukęs 78-erių, mirė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karininkas ir politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Džordžas Katletas Maršalas. Gimė Junjontaune (Pensilvanijos valstijoje) 1880 m. gruodžio 31 d. Būdamas septyniolikos įstojo į Virdžinijos karinį institutą. Pasiekė puikią karinę karjerą, 1936 m. tapo brigados generolu, 1946-aisiais – armijos generolu. Dalyvavo Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose, 1939–1945 m. buvo JAV armijos generalinio štabo viršininkas (sausumos pajėgų vadas), vadovavo daugeliui karinių kampanijų, pramintas „pergalės organizatoriumi“, buvo svarbiausias prezidento Franklino Ruzvelto karo patarėjas. 1947 m. tapo JAV valstybės sekretoriumi, 1950-aisiais – gynybos ministru. 1947 m. pasiūlė garsųjį pagalbos karo nualintai Europai planą, pramintą Maršalo planu, itin pagelbėjusį Vakarų Europos šalims (už tai 1953 m. pelnė Nobelio taikos premiją). Buvo vienas iš NATO kūrėjų.


Savaitės kalendorius: povandeninio laivo „U-47“ reidas, kompozitoriaus F.Šopeno mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 170 metų


MIRĖ FRIDERIKAS ŠOPENAS


1849 m. spalio 17 d. Paryžiuje, sulaukęs vos 39-erių, mirė lenkų kompozitorius, pianistas Friderikas Šopenas. Gimė prancūzo mokytojo ir lenkės bajoraitės šeimoje Želiazova Volioje (netoli Varšuvos) 1810 m. kovo 1 d. Gavo gerą išsilavinimą namuose, mokėsi licėjuje Varšuvoje. Nuo mažumės buvo labai gabus muzikai. Pirmuosius kūrinius parašė vos septynerių, o nuo aštuonerių viešai koncertavo. Studijavo Varšuvoje, Vienoje, Paryžiuje, rengė koncertus dešimtyse Europos miestų. Buvo laikomas pianistu virtuozu, tapo vienu žymiausių pasaulyje romantizmo srovės muzikos kūrėjų. Buvo įsimylėjęs prancūzų rašytoją Žorž Sand, su ja gyveno dešimt metų. Mirė nuo tuberkuliozės. Palaidotas Per Lašezo kapinėse Paryžiuje, o širdis – Šv. Kryžiaus bažnyčioje Varšuvoje.


Savaitės kalendorius: povandeninio laivo „U-47“ reidas, kompozitoriaus F.Šopeno mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 10 metų


MIRĖ MEILĖ LUKŠIENĖ


2009 m. spalio 16 d. Vilniuje, sulaukusi garbingo 96 metų amžiaus, mirė literatūrologė, kultūros istorikė, pedagogė Meilė Lukšienė (Meilutė Julija Matjošaitytė). Gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje (Austrijoje). Jos mama, dantų gydytoja, rašytojo Jono Biliūno našlė Julija Janulaitytė-Biliūnienė, ištekėjo už žymaus visuomenininko, pedagogo, žurnalisto Stasio Matjošaičio-Esmaičio, ir jis įsidukrino Meilę. Mergaitė prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Vilniuje, vėliau – Voroneže (Rusijoje). Mokėsi lietuviškoje Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, tuo metu okupuotame Lenkijos.


Nuo 1932 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių literatūros istoriją, lietuvių kalbotyrą, prancūzų literatūrą, pedagogiką. Apgynė daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas. 1944–1949 m. dėstytojavo Kaune, nuo 1949-ųjų – Vilniaus universitete, buvo Lietuvių literatūros katedros vedėja. Sovietų valdžios buvo kaltinama antitarybiškumu ir nacionalizmu, dėl to pašalinta iš universiteto, dirbo Pedagogikos institute. M. Lukšienė buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, viena iš Lietuvos švietimo reformos ir naujų bendrojo lavinimo programų kūrėjų, brandino tautinės mokyklos idėją. Paliko reikšmingų literatūros, švietimo ir kultūros istorijos darbų.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: povandeninio laivo „U-47“ reidas, kompozitoriaus F.Šopeno mirtis ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 60 metų


MIRĖ PRANCIŠKUS RAMANAUSKAS


1959 m. spalio 15 d. Telšiuose mirė katalikų vyskupas, kankinys Pranciškus Ramanauskas. Gimė 1893 m. lapkričio 21 d. Kudoniuose (Raseinių r., šalia Betygalos). Anksti neteko mamos. Mokėsi Betygaloje, Raseiniuose, Kaune. Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1917 m. buvo įšventintas kunigu. Dirbo įvairiose parapijose, 1922–1924 m. studijavo Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Nuo 1924-ųjų dirbo Telšių vyskupijos kurijoje. Su bendraminčiais steigė ir leido katalikiškos krypties laikraščius. 1927–1930 m. studijavo Romoje, įgijo teologijos mokslų daktaro laipsnį. Grįžęs į Telšius, tapo kunigų seminarijos profesoriumi, 1940-aisiais buvo paskirtas seminarijos rektoriumi. Nuo 1944 m. – Telšių vyskupas augziliaras. Nacių okupacijos metais prisidėjo gelbėjant žydus. 1946-aisiais buvo suimtas sovietų saugumo darbuotojų, tardymų metu kankintas, kalintas Baltarusijoje, Kazachstane, Komijoje. 1957 m. grįžusiam į Lietuvą dvasininkui sovietai neleido eiti vyskupo pareigų. P. Ramanauskas mirė nuo vėžio, sulaukęs 65-erių.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)