Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


ATIDARYTA KAUNO SPORTO HALĖ


1939 m. gegužės 21 d. iškilmingai atidaryta pirmoji specialiai krepšinio rungtynėms pastatyta dengta sporto arena Europoje – Kauno sporto halė. Jos statybą inspiravo Lietuvos sportininkų pergalė 1937 m. Rygoje vykusiame II Europos vyrų krepšinio čempionate. Tarptautinei krepšinio federacijai pasiūlius 1939 m. Europos krepšinio pirmenybes surengti Lietuvoje, suskubta statyti tokiam reikšmingam tarptautiniam renginiui tinkamus sporto rūmus.


Apie 3 tūkst. statybininkų per rekordiškai trumpą laiką – vos pusmetį – pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Jiems buvo padovanota bilietų į Europos čempionato rungtynes. Įvykiai arenoje nenuvylė – Prano Lubino vedama Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Daugelis varžovų buvo įveikti užtikrintu skirtumu, ir tik žaidžiant su latviais pergalę pavyko išplėšti minimalia persvara (37:36). Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti – lenkai. Per 80 gyvavimo metų Kauno sporto halė tapo daugybės Lietuvos krepšinio rinktinės, Kauno „Žalgirio“ rungtynių, įvairių kitų sporto ir kultūros renginių vieta.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


ŽUVO JONAS NASTOPKA


1919 m. gegužės 18 d. prie Ėriškių (Panevėžio r.) kautynėse su bolševikais žuvo Lietuvos kariuomenės karininkas Jonas Nastopka. Ūkininkų sūnus gimė Biržuose 1897 m. sausio 17 d. Baigęs mokyklą gimtajame mieste, mokėsi matininko profesijos Rygoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Mokėsi karo mokykloje Saratove. Lietuvių kariams pradėjus formuoti nacionalinius dalinius, įstojo į Vitebsko lietuvių batalioną. 1918 m. grįžęs į tėvynę, mokytojavo, vėliau įsitraukė į formuojamos lietuviškos milicijos veiklą. Šiaurės Lietuvą užėmus bolševikams, prisidėjo prie partizanų kovos. Priešų buvo suimtas, kalintas. Įstojęs į Lietuvos karių gretas, tapo Panevėžio atskirojo bataliono karininku, vadovavo kuopai. Dalyvavo kovose su bolševikais ties Kėdainiais ir Panevėžiu. Jaunas karininkas žuvo mūšyje, bet jo bendražygiai įvykdė užduotį ir išvadavo Panevėžio miestą.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


GIMĖ KARALIENĖ VIKTORIJA


1819 m. gegužės 24 d. Londone gimė bene iškiliausia Jungtinės Karalystės valdovė – karalienė Viktorija. Ji buvo Kento hercogo Eduardo Augusto ir vokietės Saksonijos, Koburgo ir Zalfeldo princesės Viktorijos duktė. Būdama aštuoniolikos, paveldėjo sostą po dėdės (tėvo brolio) karaliaus Vilhelmo IV mirties ir vadovavo šaliai net 63 metus. Būtent su karalienės Viktorijos vardu siejamas britų kolonijinės imperijos suklestėjimas. 1876 m. karalienė Viktorija buvo paskelbta Indijos imperatore.


Jos palikuonių, vaikų ir anūkų, vedybos su įvairių Europos valdančiųjų dinastijų atstovais sustiprino britų įtaką žemyne, o Viktoriją pradėta vadinti Europos močiute. Karalienė palaikė puikius santykius su parlamentu ir leido Didžiojoje Britanijoje nusistovėti tvirtai ir stabiliai politinei sanklodai. 1840-aisiais ištekėjo už savo pusbrolio Saksonijos, Koburgo ir Gotos princo Alberto, su juo susilaukė devynių vaikų – keturių dukterų ir penkių sūnų. Vyras buvo geriausias jos patarėjas ir pagalbininkas valdant didžiulę imperiją. Kai Albertas 1861 m. mirė, Viktorija vilkėjo gedulo drabužius net 40 metų, iki pat savo mirties. Valdovė mirė Vaito saloje 1901 m. sausio 22 d., sulaukusi 81-erių.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 220 metų


GIMĖ ONORĖ DE BALZAKAS


1799 m. gegužės 20 d. Prancūzijos Tūro mieste gimė rašytojas, vienas iš realizmo srovės pradininkų Onorė de Balzakas. Jo tėvas buvo juristas ir verslininkas, norėjęs, kad ir sūnus pasirinktų panašų gyvenimo kelią. Išsiųstas mokytis į Paryžių, Onorė studijavo teisę, dirbo notaro kontoroje, bet galiausiai pareiškė tėvui nenorįs būti teisininku ir svajojąs apie rašytojo kelią. Visą tolesnį gyvenimą jį lydėjo skolos, nuolatinis alinantis darbas ir meilužės.


Vyras labai daug dirbo, eidavo miegoti šeštą valandą vakaro, keldavosi vidurnaktį ir rašydavo iki kito vakaro, tonusą palaikydamas didžiuliu kiekiu kavos. Rašytojas atkakliai siekė pripažinimo, tačiau pirmuosius jo kūrinius, vėliau tapusius pasaulio literatūros klasika, kritikai sutiko šaltai. Bandymai bristi iš skolų, užsiimti verslu buvo nesėkmingi. O. de Balzakas blaškėsi tarp romanų (bene garsiausi – „Kurtizanių spindesys ir skurdas“, „Šagrenės oda“, „Tėvas Gorijo“) rašymo ir savo paties ugningų meilės romanų su aukštuomenės damomis. Mėgo ne jaunas gražuoles, o brandaus amžiaus damas (iš čia kilo posakis „balzakiško amžiaus moteris“).

REKLAMA


Didžiausia gyvenimo meilė tapo lenkų grafienė Evelina Hanska. Su ja O. de Balzakas susituokė po ilgų draugystės metų, kai pirmasis grafienės vyras pagaliau mirė. Visgi santuokoje rašytojas ir grafienė tebuvo kelis mėnesius – vos 51-erių O. de Balzakas mirė Paryžiuje 1850 m. rugpjūčio 18 d.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 200 metų


GARLAIVIS PIRMĄKART ĮVEIKĖ ATLANTĄ


1819 m. gegužės 24 d. pirmą kartą laivybos istorijoje Atlanto vandenyną perplaukė garlaivis. Iki to laiko vandenyno bangas skrosdavo tik burlaiviai. Laivas „Savana“ taip pat turėjo bures, tačiau jame buvo sumontuotas ir garo katilas, o prie abiejų bortų bolavo didžiuliai mentračiai. Tai leido laivui lengviau manevruoti, įveikti štilio zonas.


„Savana“ išplaukė iš to paties pavadinimo uosto rytinėje Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantėje ir pasuko Europos link. Kuro garo katilui užteko vos 85 val., ir visą likusį laiką burlaivis plaukė varomas vėjo. Prie Airijos krantų įvyko kuriozas – ramiu oru laivo mašinistai užkūrė katilą, o krante buvę muitininkai pamatė virš burlaivio kylančius dūmus, pamanė, kad „Savana“ dega, ir išsiuntė gelbėjimo laivą. Gelbėtojai labai nustebo, kad „padegėliai“ atsisakė pagalbos.


Po 27 paras trukusios kelionės per Atlantą „Savana“ pasiekė Anglijos uostamiestį Liverpulį, vėliau nuplaukė į Stokholmą, Sankt Peterburgą. Savininkai tikėjosi naujovišką laivą Europoje brangiai parduoti, tačiau pirkėjų taip ir neatsirado. Taip „Savanos“ savininkai pelnė pasaulinę šlovę, pastatę pirmąjį okeaninį garlaivį, ir patyrė nuostolių: nepavykus garlaivio parduoti, brangi garo mažina ir mentračiai buvo išmontuoti, ir laivas parduotas kaip paprasta burinė fregata.