Prieš 90 metų
GIMĖ RIČARDAS KAZLAUSKAS

1927 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje pedagogų šeimoje gimė zoologas Ričardas Kazlauskas. Vaikystę praleido Latežerio kaime netoli Druskininkų – tėvai dirbo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto mokyklose. Mokyklą baigė Vilniuje. Įstojo į Vilniaus universitetą, įgijo biologo-zoologo specialybę. Daug metų dėstė universitete, 1963 m. apgynė disertaciją, 1992-aisiais tapo profesoriumi. Tyrinėjo upių entomofauną, taip pat dieninius drugius, domėjosi kitais gyvosios gamtos klausimais, rūpinosi gamtos draustinių steigimu. Dalyvavo ekspedicijose Lietuvoje ir užsienyje, rašė mokslinius darbus, parengė daug mokslo populiarinimo publikacijų. Keliolikos knygų autorius ar bendraautoris. Daug įvairių gyvūnų laikė savo namuose. Vedė radijo ir televizijos laidas apie gamtą („Langas į gamtą“, „Vakaras su tėveliu“, „Gamtos duris atvėrus“). Mirė Vilniuje 2014 m. rugsėjo 6 d., sulaukęs 86-erių.

Prieš 110 metų
GIMĖ BRONIUS PUNDZIUS

1907 m. rugsėjo 15 d. Pievėnuose (Mažeikių r.) gimė skulptorius Bronius Pundzius. Mokėsi tėviškėje, taip pat Viekšniuose, nuo 1926 m. – Kauno meno mokykloje. Pasirinko skulptoriaus specialybę. 1933–1939 m. studijavo Dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje. Grįžęs į Lietuvą, dėstė Kauno taikomosios dailės mokykloje (vėliau ji buvo pertvarkyta į Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą), nuo 1951-ųjų – tuomečiame Lietuvos dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje). Žymiausi nepriklausomoje Lietuvoje sukurti B. Pundziaus darbai – Maironio biustas Karo muziejaus sodelyje, skulptūra „Vandens nešėja“, skulptūrinė kompozicija „Trys milžinai“ ant Kauno karininkų ramovės fasado. Taip pat menininkas sukūrė bažnyčių altorių, žymius žmones vaizduojančių biustų, skulptūrų, kitų kūrinių. Nacių okupacijos metais ant garsiojo Puntuko akmens šalia Anykščių, minint 10-ąsias Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio metines, su keliais akmentašiais iškalė garsiuosius lakūnus vaizduojantį bareljefą ir lakūnų testamento žodžius. Šis darbas sulaukė prieštaringų vertinimų – vieni džiaugėsi patriotiniu kūriniu, kiti gailėjo Puntuko, praradusio savo autentiškumą iškalus bareljefą. Sovietmečiu B. Pundzius sukūrė sovietų ideologijai tarnavusių kūrinių, tarp jų – sovietinius karius vaizduojančią skulptūrą, stovėjusią ant Žaliojo tilto Vilniuje. Skulptorius mirė 1959 m. balandžio 11 d. Vilniuje.

Prieš 720 metų
STERLINGO MŪŠIS

1297 m. rugsėjo 11 d. Sterlinge (Škotijoje) vyko Anglijos pajėgų, vadovaujamų Sario grafo Džono de Voreno, ir škotų kariuomenės, vadovaujamos riterio Viljamo Voliso, mūšis. Škotų pajėgos buvo trečdaliu mažesnės nei anglų, o raitelių škotai turėjo net triskart mažiau nei jų priešai. Tačiau V. Volisas pasirinko išmintingą taktiką. Jis leido daliai anglų persikelti siauru tiltu per upę ir tada atakavo priešus. Persikelti spėję anglai buvo sutriuškinti, kilo baisi tilto grūstis. Dalis anglų riterių nuskendo. Škotai persekiojo priešus. Kautynės prie Sterlingo – viena garsiausių škotų pergalių kovose dėl laisvės. 1869 m. mūšio lauke buvo pastatytas pilies bokštą primenantis įspūdingas 67 metrų aukščio paminklas, vadinamasis Voliso monumentas (nuotraukoje), skirtas pagerbti škotų nacionaliniam didvyriui V. Volisui ir jo kariams.

Prieš 280 metų
GIMĖ LUIDŽIS GALVANIS

1737 m. rugsėjo 9 d. Bolonijoje (Italijoje) gimė gydytojas, fizikas ir fiziologas Luidžis Galvanis. Iš pradžių Bolonijos universitete baigė teologijos studijas, tačiau netrukus ėmėsi medicinos studijų, tapo gydytoju, universiteto dėstytoju. Užsiėmė lyginamosios anatomijos tyrimais. Nagrinėdamas raumenų veiklos ypatumus atliko eksperimentą – išskrostos varlės koją paveikė elektros impulsais ir pastebėjo, kad raumenys sureagavo. Mokslininkas tęsė eksperimentus, juos aprašė. L. Galvanis laikomas eksperimentinės elektrofiziologijos pradininku. Jis mirė Bolonijoje 1798 m. gruodžio 4 d. L. Galvanio garbei pavadintas galvaninis elementas – įrenginys, cheminę energiją paverčiantis nuolatine elektros srove.

Prieš 80 metų
MIRĖ TOMAŠAS MASARIKAS

1937 m. rugsėjo 14 d. Lanuose (netoli Prahos) mirė pirmasis Čekoslovakijos prezidentas, mokslininkas Tomašas Masarikas. Jis gimė Hodonyne (Pietų Čekijoje, tuomet – Austrijos-Vengrijos dalyje) 1850 m. kovo 7 d. Tėvas buvo slovakas, mama – čekų kilmės vokietė. T. Masarikas mokėsi Brno, studijavo Vienoje ir Leipcige. Tapo mokslininku, tyrinėjo filosofijos, sociologijos, istorijos problemas. Apgynė daktaro disertaciją tema „Savižudybė kaip socialinis reiškinys“. 1882-aisiais tapo Prahos universiteto profesoriumi, taip pat dėstė Čikagos universitete. Įsitraukė į čekų ir slovakų nacionalinį judėjimą, rūpinosi spauda. Buvo čekoslovakizmo – čekų ir slovakų nacionalinės vienybės – propaguotojas. Du kartus išrinktas Austrijos-Vengrijos parlamento nariu. 1917 m. Rusijoje rūpinosi nacionalinio karinio junginio – Čekoslovakų korpuso – steigimu. Suirus Austrijos-Vengrijos imperijai ir Čekoslovakijai tapus nepriklausoma valstybe, 1918 m. T. Masarikas, tuo metu buvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, tėvynėje buvo išrinktas prezidentu (į Prahą grįžo po mėnesio) ir vadovavo šaliai net iki 1935-ųjų. Pasižymėjo liberaliomis, humanistinėmis pažiūromis. Buvo vedęs amerikietę Šarlotą Garig, su ja susilaukė šešių vaikų. Mirė sulaukęs 87-erių, likus metams iki nacių Vokietijos įsiveržimo į Čekoslovakiją.

Parengė Manvydas VITKŪNAS