Vasaros laikotarpiu pasikeitusius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams gali tapti tikru išbandymu. Vis dėlto, moksliškai įrodyta, jog pilnavertė ir sveika mityba ne tik gerina mokinių psichinę ir socialinę savijautą, bet ir didina jų pasitikėjimą savo sugebėjimais, o tai turi įtakos geresniems mokymosi rezultatams.

Kaip teisingai vaikus sugrąžinti į teisingą dienos režimą, kokius produktus rinktis, kad jų kasdienė mityba būtų subalansuota ir sveika?

Pradžia – pusryčiai

Pasak mitybos specialistės Eglės Mockuvienės, pradėti reikėtų nuo teisingo pavyzdžio: „Atitinkamus mitybos įpročius savo vaikams formuoja suaugusieji, pirmiausia, tėvai. Vaikai neturi patirties, kokį poveikį maistas turi jų organizmui, todėl mes, suaugusieji, turime užtikrinti, kad vaikas gautų kokybiško maisto. Norėdami, kad vaikai maitintųsi sveikai, taip maitintis turi ir patys tėvai“.

Specialistė pabrėžia, kad tėvai pirmiausia turėtų pasirūpinti vaikų pusryčiais: „Tyrimai rodo, kad daugiau nei penktadalis moksleivių prieš išeidami į mokyklą niekada nepavalgo pusryčių, o kasdien pusryčiauja šiek tiek mažiau nei 60 proc. moksleivių – tai išties opi problema. Iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai – todėl joms reikia itin daug energijos. Nepapusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti“, – neigiamas pasekmes vardija E. Mockuvienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad vaikų pamėgti blyneliai ar makaronai yra greitas, bet ne pats tinkamiausias sprendimas pusryčių meniu, kaip ir tokie pieno produktai kaip saldūs sūreliai ar jogurtai: „Į vaikų pusryčių racioną būtina įtraukti ne tik baltymų ar angliavandenių, bet ir riebalų bei vitaminų. Todėl blynus galima gardinti riešutais, kuriuose gausu vitaminų bei naudingųjų riebalų, džiovintais vaisiais be pridėtinio cukraus, kaip visuomet, puikiai tinka vaisiai ir daržovės“, – pasakoja E. Mockuvienė.

Grąžinti valgymo tradicijas

Po vasaros atostogų svarbu į kasdienę rutiną vėl sugrąžinti šeimos valgymo tradicijas bei kažkuriuo metu skirti laiko pavalgyti visiems drauge prie stalo – ramiai, neskubant, pabendraujant, be pašalinių trukdžių.

„Tyrimai rodo, kad toks paprastas ritualas ne tik pagerina vaikų valgymo įpročius, bet ir jų mokymosi rezultatus bei gebėjimą atsiverti tėvams. O žvelgiant į mitybą, tokių susibūrimų metu vertėtų neužmiršti patiekalus reguliariai keisti, kad jie nenusibostų.

Pavyzdžiui, makaronus galima keisti troškiniu, sriuba, salotomis su riešutais, sėklomis, žuvimi, paukštiena ar sūriu. Į dienos meniu neužmirškite įtraukti kiaušinio su avokadu, lęšių, gaminkite varškės keksiukus su sėklomis ir vaisiais, avinžirnių kotletukus, pagardintus daržovėmis bei jogurto padažu“, – savo patarimais dalijasi Eglė Mockuvienė.

Didžiausia problema – netinkamas užkandis

Statistikos duomenimis, apie trečdalis vaikų Lietuvoje užkandžiauja kasdien, o populiariausiais užkandžiais neretai vis dar išlieka bandelės, pieno produktai – jogurtas, sūreliai, taip pat pasirenkami saldumynai, bulvių traškučiai (Programos „Sveikatiada“ 2020 m. duomenys).

„Vaikai turi valgyti ne mažiau kaip 3 pagrindinius subalansuotus valgymus per dieną ir 2–3 užkandžius. Organizmui žalingų užkandžių problema iki šiol išlieka viena aktualiausių tarp mokyklą lankančių vaikų, todėl pasibaigus vasaros atostogoms ir sugrįžtant į mokyklas, būtent priešpiečiais ir užkandžiais tėvai pirmiausia turėtų padėti pasirūpinti savo vaikams“, – dėmesį į itin opią problemą atkreipia mitybos specialistė.

„Sveiki užkandžiai yra energijos šaltinis mokyklinukams, tai ypač aktualu mokslo metų pradžioje, kai itin sunku susikaupti po vasaros atostogų. Tam, kad mokykloje išalkęs vaikas nebėgtų pirkti saldumynų, reikia, jog kasdien jam po ranka atsirastų obuolys, riešutai, sūrio gabalėlis ar daržovės. Puikus būdas to pasiekti – suruošti jam priešpiečių dėžutę, pasirūpinant, kad maistas vaikams būtų ne tik naudingas, bet ir įdomus“, – akcentuoja E. Mockuvienė.