Kanada Europos Sąjungoje: kaip tai galėtų atrodyti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Kanada galėtų tapti pirmąja 27 valstybių bloko asocijuotąja nare, ir pasiūlė Kanados lyderiui Markui Carney glaudžiau bendradarbiauti technologijų, gynybos bei energetikos srityse.
Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje U. von der Leyen pareiškė, kad demokratinėms valstybėms susiduriant su tarptautinės taisyklėmis grindžiamos sistemos eižėjimu, Briuselis ir Otava turi labiau suartėti.
„Norėčiau, kad kartu atvertume duris Kanadai tapti pirmąja ES asocijuotąja nare“, – sakė U. von der Leyen Kanados ministrui pirmininkui, dalyvavusiam jai sakant kasmetinę svarbią kalbą, sulaukusią parlamentarų ovacijų atsistojus.
M. Carney siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga, nes tiek Kanada, tiek ES nori sumažinti priklausomybę nuo priešiškai nusiteikusių JAV, vadovaujamų prezidento Donaldo Trumpo.
Kanados premjeras yra pirmasis ne Europos vyriausybės vadovas, dalyvavęs U. von der Leyen sakant kalbą apie padėtį Europos Sąjungoje, o kitą dieną pats kreipsis į parlamentą. Jo vizitas skirtas suteikti postūmį prieš kitą mėnesį Monrealyje vyksiantį ES ir Kanados susitikimą aukščiausiuoju lygiu.
U. von der Leyen teigė, kad atėjo laikas pereiti nuo vien prekyba grindžiamo bendradarbiavimo prie platesnio „ateities aljanso“ ir „pakelti santykius su Kanada į aukščiausią įmanomą lygį“.
„Dirbsime išmaniosios gamybos srityje. Kursime technologijų aljansą. Integruosime gynybos pramonės bazes. Arktį paversime pavyzdiniu bendru projektu“, – kalbėjo ji.
Kaip kitas bendradarbiavimo sritis ji paminėjo energetiką, ypač svarbius mineralus, baterijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį bei ekonominį saugumą.
„Tai partnerystė, nukreipta ne prieš ką nors, o skirta mūsų bendrai stiprybei“, – sakė ji.
Vis dėlto tiek ES, tiek Kanadą paveikė JAV taikomi muitai ir teritorinės grėsmės bei konkurencija su Kinija.
„Pavojingesniame ir susiskaldžiusiame pasaulyje Kanada kuria tvirtesnius ryšius su patikimais partneriais“, – sakoma M. Carney biuro pranešime. Jame priduriama, kad per derybas su U. von der Leyen daugiausia dėmesio skirta tokioms sritims kaip itin svarbūs mineralai, energetika, gynyba, moksliniai tyrimai ir plėtra bei pažangiosios technologijos.
Ką tai reiškia?
ES sutartys nenumato galimybės tapti „asocijuotąja nare“, tačiau tokią mintį anksčiau šiais metais pirmasis iškėlė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėdamas apie Ukrainą.
Pagal planą, kurį visateisės narystės siekianti šalis sutiko šaltokai, Ukrainai būtų leista dalyvauti bloko viršūnių susitikimuose ir turėti savo atstovą Europos Komisijoje. Ji taip pat galėtų naudotis kai kuriomis ES biudžeto lėšomis, bet neturėtų balsavimo teisės.
„Kol kas tiksliai nežinome, ką tai reiškia“, – apie U. von der Leyen pasiūlymą dėl asocijuotosios narystės sakė Tobiasas Cremeris, centro kairės europarlamentaras iš Vokietijos ir pagrindinis rezoliucijos, raginančios stiprinti ES ir Kanados bendradarbiavimą, iniciatorius.
Pasak jo, glaudesnė sąjunga pati savaime prasminga. „Ne tik todėl, kad mus sieja bendros vertybės ir istorija, bet ir todėl, kad turime bendrų interesų bei bendrą strategijos viziją“, – sakė jis.
Bendra ateitis
Pagal ES taisykles, valstybės narės turi patvirtinti bet kokią partnerystę su trečiąja šalimi, tad neaišku, kiek paramos U. von der Leyen pasiūlymas sulauks iš ES sostinių.
Briuselis ir Otava jau dabar glaudžiai bendradarbiauja. Laisvosios prekybos sutartis CETA, panaikinusi beveik visus muitus, nuo 2016 m. padėjo daugiau nei 80 proc. padidinti prekybą prekėmis ir paslaugomis.
Be to, šiemet Kanada tapo pirmąja ne ES šalimi, prisidėjusia prie svarbios paskolų gynybai programos.
Trečiadienį pasikalbėjęs su U. von der Leyen, M. Carney turėjo skristi į Didžiąją Britaniją pirmajam susitikimui su naujuoju šalies ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prieš grįždamas į Strasbūrą ketvirtadienį numatytai kalbai, jis taip pat ketino stebėti ��„Everton“ ir „Wolverhampton“ futbolo komandų rungtynes.
„Tikime, kad galia priklauso ne stipriausiems, turtingiausiems ar garsiausiai kalbantiems, o mums visiems. Demokratijos turi laisvę rinktis, su kuo bendradarbiauti“, – sakė U. von der Leyen.
„Mus sieja tas pats vandenynas, tos pačios vertybės ir tas pats požiūris į pasaulį. Dabar kursime ir bendrą ateitį“, – baigdama kalbą sakė ji.
ELTA, AFP inf.
Išklausyti garso formatu
Panašios naujienos:
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 38 (2026)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-
