JAV prezidento Joe Bideno administracija pradėjo viešai reikšti savo nepritarimą Izraelio vyriausybei dėl karo Gazos Ruože eigos, nors ir toliau iš esmės tvirtai ją remia.

Šią savaitę J. Bidenas užsiminė apie „beatodairišką bombardavimą“ Gazoje, pabrėždamas savo nusivylimą konservatyviuoju Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanjahu, kurio vyriausybė, kaip pripažįsta J. Bidenas, pradeda prarasti pasaulinę paramą.

JAV demokratų administracija netgi pradeda kalbėti apie „tvarkaraštį“, kiek ilgai gali tęstis intensyvios Izraelio karinės operacijos.

Perspėjimų pastarosiomis savaitėmis padaugėjo, o aukšti JAV pareigūnai, tokie kaip viceprezidentė Kamala Harris ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas, prakalbo apie „gerokai per didelį“ nužudytų palestiniečių civilių gyventojų skaičių ir atotrūkį tarp Izraelio įsipareigojimų gerbti civilių gyvybes ir tikrovės.

Nuo konflikto pradžios spalio 7 dieną Izraelis diena iš dienos smūgiavo Gazos Ruožui, ir tik lapkričio pabaigoje buvo paskelbtos trumpos humanitarinės paliaubos.

Gynybos sekretorius Lloydas Austinas neseniai įspėjo Izraelį apie tai, kas gresia: „Tokioje kovoje svorio centras yra civiliai gyventojai. Ir jeigu jūs juos nustumsite į priešo rankas, jūsų taktinė pergalė pavirs strateginiu pralaimėjimu“.

Tačiau Vašingtonas, pagrindinis Izraelio diplomatinis ir karinis sąjungininkas, stengiasi atvirai šio nekritikuoti ir, nepaisydamas tarptautinio spaudimo, priešinasi raginimams nutraukti ugnį, nes tai, pasak jo, būtų naudinga „Hamas“.

Iš tiesų, atrodo, kad JAV dėl savo paramos tampa vis labiau izoliuotos. Tą rodo antradienį JT Generalinėje Asamblėjoje įvykęs balsavimas, kuriame buvo raginama nutraukti ugnį, ir kuriam pritarė 153 valstybės narės, tik JAV ir devynios kitos valstybės balsavo prieš, o 23 susilaikė.

„Tolimesni planai“

Karo pradžia tapo kruvinas spalio 7 dienos „Hamas“ ekstremistų išpuolis prieš Izraelį. Nuo to laiko J. Bideno administracija spaudė savo sąjungininką atblokuoti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruožo gyventojams, stengtis išlaisvinti „Hamas“ pagrobtus įkaitus ir imtis tikslingesnės karinės strategijos.

Privačiai JAV diplomatai neslėpė nepasitenkinimo Izraelio elgesiu karo metu.

Parodydamas JAV spaudimo Izraeliui ženklą, ketvirtadienį ir penktadienį Izraelyje lankysis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas, pranešė Baltieji rūmai.

„Aš tikrai kalbėsiuosi su premjeru, karo ministrų kabinetu ir aukšto rango Izraelio pareigūnais apie tolimesnius planus, apie tai, ką jie mano“, – antradienį laikraščiui „Wall Street Journal“ sakė J. Sullivanas, siūlydamas atsisakyti „didelio intensyvumo karinių operacijų, kokias matėme pastarosiomis savaitėmis“.

Savo ruožtu J. Bidenas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose pirmą kartą priėmė „Hamas“ Gazos Ruože laikomų JAV įkaitų šeimas, sakė vienas aukšto rango pareigūnas.

Kas bus po karo?

Jei JAV pozicija Izraelio atžvilgiu pasikeis, tai gali atspindėti ir vidaus politinę padėtį.

„Bideno administracijai daromas didelis spaudimas iš jo paties partijos ir rinkėjų“ dėl politikos Izraelio atžvilgiu, sakė ne pelno siekiančio Užsienio politikos tyrimų instituto (Foreign Policy Research Institute) Artimųjų Rytų programos direktorius Jamesas Ryanas.

Tačiau bet koks JAV pozicijos pokytis taip pat reiškia „tylų pripažinimą“, kad JAV galimybės daryti įtaką Izraelio vyriausybei yra ribotos, pridūrė jis.

Be to, skiriasi požiūriai į tai, kas nutiks pasibaigus karui.

Vašingtonas akcentuoja, kad dviejų valstybių sprendimas yra vienintelis būdas ilgainiui išspręsti Izraelio ir Palestinos klausimą, o Izraelis tam nepritaria.

Kalbant apie Gazos Ruožo valdymą po konflikto, JAV ir Izraelis nesutaria dėl idėjos perduoti valdžią atgaivintai Palestinos savivaldai.

„Atgaivinta, reformuota ir reorganizuota Palestinos savivaldos administracija yra tolesnis būdas valdyti suvienytą Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą“, – trečiadienį sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

AFP inf.