Suomija antradienį oficialiai tapo 31-ąja NATO nare, Aljansui priėmus valstybės stojimo dokumentus.

Tai reiškia, kad nuo šiol Suomijai taikomas NATO 5-asis straipsnis, pagal kurį sutariama, jog ataka prieš vieną NATO narę laikoma viso Aljanso užpuolimu.

Suomija dėl narystės NATO kreipėsi 2022 m. gegužę. Šalis tokį savo sprendimą motyvavo Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą. Suomija į NATO duris pasibeldė kartu su kaimynine Švedija – buvo tikimasi, kad abi šalys į Aljansą bus priimtos vienu metu. Tačiau Švedijos narystei pasipriešino NATO narė Turkija. Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas vienbalsis visų NATO šalių narių pritarimas.

Suomijai antradienį oficialiai tapus Aljanso nare, šalis užbaigė savo ilgus dešimtmečius puoselėtą neutralumo politiką. Suomija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija.

Antradienį šalia NATO būstinės suplevėsuos Suomijos vėliava. Tuomet Suomija kaip visateisė NATO narė primą kartą dalyvaus Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime.

Prezidentas: Suomijos narystė NATO sustiprina Baltijos regiono ir viso rytinio flango saugumą

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu pasveikino Suomijos Prezidentą Sauli Niinistö su oficialia šalies naryste NATO, rašoma Prezidnetūros pranešime žiniasklaidai.

„Nuoširdūs sveikinimai Jums ir visiems Suomijos žmonėms šią istorinę dieną! Suomijai oficialiai tapus visateise NATO nare stiprėja Baltijos jūros regiono ir viso rytinio Aljanso flango saugumas. Neabejoju, kad sėkmingai dirbsime kartu atremiant kylančias grėsmes ir iššūkius – nuo ​​šiol ne tik kaip artimi partneriai, bet ir kaip patikimi sąjungininkai“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat teigė laukiantis Suomijos Prezidento NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Lietuvos vadovas išskyrė šiuos mūsų regionui svarbius artėjančio susitikimo tikslus: laiku patvirtinti nauji NATO gynybos planai; NATO oro gynybos stiprinimas regione; sąjungininkų pajėgų didinimas iki brigados lygio su visais reikalingais pajėgumais Baltijos šalyse.

Prezidentas išreiškė lūkestį su naryste NATO pasveikinti ir Švediją bei pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti kartu siekiant šio tikslo.