Turkija pirmadienį pareiškė, kad kitą savaitę vyksiančio NATO viršūnių susitikimo ji nelaiko galutiniu terminu, iki kurio būtina išspręsti jos prieštaravimus dėl Suomijos ir Švedijos narystės Vakarų gynybos aljanse.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausiojo patarėjo užsienio politikos klausimais komentarai nuskambėjo po skubių derybų Briuselyje, kurios, kaip tikėjosi NATO vadovai, atvers kelią oficialiam pritarimui Šiaurės šalims prisijungti prie bloko Madrido aukščiausiojo lygio susitikime.

Ankara kaltina Suomiją ir Švediją, kad jos suteikia prieglobstį uždraustiems kurdų kovotojams, kurių dešimtmečius trunkantis sukilimas prieš Turkijos valstybę nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių. Taip pat ji reikalauja, kad abi šalys panaikintų Turkijai taikomą ginklų embargą.

R. T. Erdogano užsienio politikos vadovas Ibrahimas Kalinas pranešė, kad derybose Briuselyje proveržio nepasiekta.

„NATO viršūnių susitikimas Madride nėra galutinis terminas, todėl mūsų derybos bus tęsiamos, – žurnalistams sakė I. Kalinas. – Teroristinių organizacijų egzistavimas tose šalyse turi baigtis. To tikimės ir iš Suomijos, ir iš Švedijos“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas susitikimą pavadino „konstruktyviu“, tačiau pripažino, kad Turkijos „teisėtas“ susirūpinimas vis dar nėra galutinai išspręstas.

„Turkija pagrįstai susirūpinusi dėl terorizmo, į tai mes turime atsižvelgti, – sakė J. Stoltenbergas. – Taigi tęsime derybas dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ir tikiuosi, kad labai greitai rasime išeitį“.