Vaistinių augalų karalius – debesylas

Vaistinių augalų karalius – debesylas


Dar graikai ir romėnai didžiuosius debesylus vartojo virškinimui gerinti ir dantims stiprinti, sėdimojo nervo neuralgijai gydyti. Šie augalai šimtmečius išliko populiarūs liaudies medicinoje kaip organizmą stiprinantys, uždegimą slopinantys, astmą ir kosulį gydantys vaistai.


Daiva Červokienė

Didieji debesylai (Inula helenium) – daugiamečiai žoliniai augalai, užaugantys iki 2 m aukščio, storu, mėsingu ir gumbuotu stiebu ir pražangiais lapais, vasaros pabaigoje pražystantys geltonais stambiais žiedynais. Teigiama, kad lotyniškas augalo pavadinimas kilo nuo Spartos karaliaus Menelajo žmonos Elenos (Helenės) vardo. Tos pačios, kurią pagrobė Paris, dėl kurios ir kilo Trojos karas. Pasak vienos iš legendų, Elena debesylus rinko pagrobta Pario, o pagal kitą – debesylai išdygo ten, kur krito Elenos ašaros. Kad ir kaip ten būtų, jau nuo antikos laikų graikai ir romėnai gerai pažinojo šiuos vaistinius augalus, jų žolę dažniausiai naudojo virškinimui gerinti po sunkaus maisto ar persivalgymo.


Nuo seno auginamas

Natūraliai augančių didžiųjų debesylų randama nuo pietinės Europos iki vakarinės Azijos, jie natūralizavęsi Šiaurės Amerikoje, o introdukuoti daugelyje šiltų kraštų. Lietuvoje sulaukėjusių debesylų aptinkama sodybvietėse, drėgnose upių pakrantėse, miškuose bei laukų pakraščiuose.


Debesylai – lietuvių sodybose nuo seno auginami ir daugumos žolininkų labai mėgstami vaistiniai augalai. Tik jie sodinami ne gėlių darželiuose, o dažniausiai prie pastatų sienų, takų, šalia prieangio ar sode. Jiems geriausias derlingas drėgnokas dirvožemis saulėtoje vietoje.

REKLAMA


Apželdintojai pažymi, kad didžiuosius debesylus tinka sodinti parkuose, prie vandens telkinių, jie gali sudaryti gražias stambių augalų grupes. Šie augalai dauginami pavasarį arba rudenį dalijant šaknis arba sėklomis, tik jos, deja, ilgai ir sunkiai dygsta.


Naudotas liaudies magijoje

Žolininkė iš Kauno Žana Jankovskaja didįjį debesylą vadina augalų karaliumi. Šiuos augalus ji labai mėgsta, išskiria kaip plačiai veikiančias vaistažoles.


„Pastebėjau, jog debesylų arbata padeda ne tik nuo kosulio, plaučių tuberkuliozės, bet ir nuo kasos uždegimo, cukraligės, vidurių pūtimo, storosios žarnos gleivinės uždegimo, širdies ir sąnarių reumato, kraujagyslių aterosklerozės, epilepsijos, emocinio nestabilumo. Savo nuostabai, Tibeto medicinos farmakopėjoje perskaičiau tą patį apie didžiųjų debesylų šaknų savybes. Tibeto medicina naudoja daug sudėtingų vaistažolių receptų. Manoma, kad liga atsiranda dėl harmonijos sutrikimo organizme, o vaistažolės skiriamos jai atkurti. Kovoti su liga pasitelkiama visa augalų kariuomenė. Kiekviename recepte tam tikra vaistažolė yra ka¬ra¬lius, kitos – palyda: kariai, ginklanešiai, žvalgai. Vaistinių augalų karaliumi daugely¬je Ti¬beto recep¬tų laikomas didysis debesy¬las“, –¬ pasakoja žolininkė.

REKLAMA


Aukštadvario regioninio parko vyriausioji kultūrologė žolininkė Rita Balsevičiūtė didžiuosius debesylus labai vertina kaip vaistus plaučių ligoms, įsisenėjusiam kosuliui, bronchitui, tracheitui gydyti ir pataria juos vartoti 12 dienų. Ji pasakoja, kad šie augalai naudoti ir liaudies magijoje. Per griaustinį kaupiantis juodiems lietaus debesims žmonės melsdavosi ir dėdavo tris į tris dalis suplėšus debesylų lapus ant palangės, prašydami sutramdyti stichiją, suplėšyti rūsčius debesis, kaip jie suplėšė debesylo lapus. „Tris lapus – į tris dalis: triskart po tris bus devyni – magiškas skaičius“, – pabrėžia Aukštadvario regioninio parko kultūrologė.


Vaistinis poveikis

Įrodyta, kad debesylų preparatai stimuliuoja apsaugines organizmo funkcijas, gerina nuotaiką, stiprina širdį ir lytinę funkciją. Jų eteriniai aliejai turi antiseptinių ir uždegimą slopinančių medžiagų, atpalaiduoja lygiuosius vidaus organus, skatina susidaryti ir išsiskirti tulžį.


Debesylai labai vertinami turbūt todėl, kad jų neįmanoma perdozuoti, nebūna šalutinio poveikio, juose nėra nuodingų medžiagų, todėl šių augalų preparatais galima gydyti vaikus ir senus žmones.


Medicinoje vartojamos šviežios arba džiovintos debesylų šaknys ir daug rečiau žiedai. Šiuose augaluose aptinkama iki 40 proc. insulino, todėl retkarčiais jis rekomenduojamas kaip saldiklis diabetikams. Tačiau kaip vaistiniai augalai debesylai dažniausiai naudojami astmai, kosuliui, šienligei bei kvėpavimo infekcijoms gydyti. Išoriškai jie vartojami įvairiems odos pažeidimams ir sudirginimams gydyti.


Virtuvėje ir plačiau

Šviežios ir džiovinto debesylų šaknys gali pakeisti imbierus. Jų dedama į pyragus, bandeles, sausainius, kompotus, sriubas, košes. Tarkuotomis debesylų šaknimis, sumaišytomis su pelenais ir mėlynėmis, mūsų senelės ir prosenelės mėlynai dažydavo audinius.



Galima patiems nesunkiai užsikonservuoti šių vaistinių augalų šaknų žiemai. Maždaug spalio mėnesį iškastas, nuplautas ir nuskustas šaknis reikia supjaustyti plonais griežinėliais, juos užpilti vandeniu, kad apsemtų, ir virti ant silpnos ugnies, kol nugaruos visas skystis. Tada gerai sugrūsti grūstuvėje ir sumaišyti su medumi arba cukrumi santykiu 1:2 ir laikyti šaldytuve. Gautą sugrūstą šaknų tyrelę taip pat galima išvirti su cukrumi kaip uogienę. Ji bus gardesnė ir kvapesnė įdėjus truputėlį cinamono.


Pluoštelis liaudies medicinos receptų

Atsikosėjimui palengvinti

* 2 šaukštus džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių užpilkite stikline verdančio vandens, 30 min. pakaitinkite verdančio vandens vonelėje, antra tiek aušinkite. Nukoškite ir gerkite po trečdalį stiklinės 60–30 min. prieš valgį.


* Sumaišykite po lygiai džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir vaistinių svilarožių šaknų. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirkite 10 min, palaikykite 20–30 min., kad atauštų. Nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.


Organizmui stiprinti

* Šaukštą džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių užpilkite stikline geros degtinės. 14 dienų palaikykite tamsioje vietoje kasdien papurtydami. Tada nukoškite, po valgomąjį šaukštą šios ištraukos įpilkite į pusę stiklinės pieno ir gerkite 3 kartus per dieną.


* 100 g džiovintų smulkintų šaknų ir šakniastiebių užpilkite litru sauso raudonojo vyno. Po 8 parų nukoškite ir gerkite po 2 valgomuosius šaukštus po valgio.


Nuo senatvinės sklerozės

30 g džiovintų smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių užpilkite 0,5 l 40° degtinės ir palaikykite tamsioje vietoje 14 dienų kartkartėmis vis papurtydami. Tada nukoškite ir 20 dienų gerkite šios ištraukos po 20 lašų 3 kartus per dieną prieš valgį su vandeniu.


Nuo pūslelinės

Sumaišykite smulkintų debesylų šaknų ir šakniastiebių, šalpusnių ir aviečių lapų, varpučių, pelkinių sidabražolių šakniastiebių, vaistinių svilarožių, saldymedžių šaknų termose santykiu 1:1:1:1:1:1:2. 3 šaukštus šio mišinio užplikykite termose 700 ml vandens ir palikite per naktį pritraukti. Gerkite šio antpilo po ketvirtį stiklinės 3–4 kartus per dieną, be to, juo tinka plauti pažeistas vietas.