Šiandienos aktualijos: perpildyti darželiai, tikros ir tariamos baimės dėl žmonijos išlikimo bei skirtingų kartų nesutarimai

Šiandienos aktualijos: perpildyti darželiai, tikros ir tariamos baimės dėl žmonijos išlikimo bei skirtingų kartų nesutarimai


Vaikų darželiuose – nesaugi aplinka ir perpildytos grupės. Žmoniją persekioja tikros ir tariamos baimės dėl išlikimo. Kodėl nesutaria skirtingos kartos? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 32-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Vaikų darželiuose – perpildytos grupės ir nesaugi aplinka


Perpildytos grupės vaikų darželiuose tampa ne tik Vilniaus, bet ir daugelio Lietuvos savivaldybių rūpesčiu. Beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, perpildyta bent viena grupė. Taip pat rasta ir daugiau veiklos pažeidimų. Kokie pavojai čia slypi?


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Perpildytos ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, grupės, įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinimas reikiamas sanitarinių įrenginių skaičius ir kt. Visa tai, žinoma, didina užkrečiamųjų ligų plitimo riziką, gali lemti didesnę traumų tikimybę ir turėti kitų neigiamų padarinių vaikų sveikatai.


Tokią situaciją atskleidė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) 52-ose šalies savivaldybėse atliktas vaikų ugdymo įstaigų vertinimas. Buvo patikrintos 484 įstaigos, t. y. beveik pusė visų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų (iš viso – 1 081). Patikros buvo atliekamos įstaigose, kurios yra 2019 metų periodinės kontrolės plane, ir tose, kurios neturi leidimų-higienos pasų.

REKLAMA


Daugiau apie šią problemą – rubrikoje „Problema“.


Šiandienos aktualijos: perpildyti darželiai, tikros ir tariamos baimės dėl žmonijos išlikimo bei skirtingų kartų nesutarimai


Žmoniją persekioja tikros ir tariamos baimės dėl išlikimo


Žmonijos išnykimo tema populiari literatūroje, kine, mokslinėse ir pseudomokslinėse publikacijose. Egzistuoja aibė teorijų, aiškinančių, kaip mus gali ištikti liūdna lemtis. Įdomu, kad mūsų tikrai galėjo nebelikti prieš 70 tūkst. metų, tačiau ne tik išgyvenome – tapome gausiausia žinduolių rūšimi.


Vitalijus BALKUS


Pasakiškoje Sumatros saloje išaušo eilinė nauja diena, mūsų tolimiems protėviams tapusi didžiausių išbandymų pradžia. Be abejo, tiksliai nežinome, ar Tobos ugnikalnis išsiveržė dieną ar naktį, buvo vasara ar žiema, bet žinome, kad tai įvyko prieš 74 tūkst. metų. Tai buvo didžiausias ugnikalnio išsiveržimas per pastaruosius 2,5 mln. metų – jo galią iliustruoja Indijoje ir Malaizijoje aptikti seni pelenų sluoksniai – atitinkamai 6 ir 9 m storio.


Jei palygintume Tobos išsiveržimo galią, pavyzdžiui, su Šventosios Elenos ugnikalnio išsiveržimu1980 m., ji buvo net 2 tūkst. kartų didesnė. Visiškai nusiaubtos teritorijos plotas siekė greičiausiai kelis šimtus kvadratinių kilometrų. Tačiau baisiausias buvo ne pats išsiveržimas, o jo ilgalaikiai padariniai. Anokia paslaptis, kad ugnikalniai aktyviai dalyvauja klimato formavimo procese, ir vienas ugnikalnis net vidutinio stiprumo išsiveržimo metu paskleidžia atmosferoje daugiau teršalų nei šiuolaikinė civilizuota žmonija per metus. Pirmiausia tie teršalai – vadinamosios šiltnamio dujos, turėjusios lemti klimato šilimą.


Tačiau pelenai uždengė planetą nuo saulės spindulių, ir klimatas tapo gerokai šaltesnis bei sausesnis. Kai kurie mokslininkai Tobos ugnikalnio išsiveržimą sieja netgi su Sacharos dykumos atsiradimu. Tiesa, klimato kaita yra labai ilgalaikis procesas: mums 50–70 tūkst. metų – nesuvokiamai ilgas laiko tarpas, o klimato kaitos požiūriu tai gali būti tik vieno iš ciklų trukmė.


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Įdomu“.


Šiandienos aktualijos: perpildyti darželiai, tikros ir tariamos baimės dėl žmonijos išlikimo bei skirtingų kartų nesutarimai


Kodėl nesutaria skirtingos kartos?


Vaikų ir tėvų priešprieša yra natūrali šeimos raidos dalis. Kai kuriais gyvenimo etapais ji beveik nejuntama, kitais etapais išryškėja labiau. Namų be dūmų nėra, tik svarbu išvengti naikinančio gaisro...


Ramutė ŠULČIENĖ


Asmens sveikatos klinikos psichologė Rugilė Kazlauskienė sako, kad vaikų ir tėvų priešprieša buvo juntama visais laikais, nes tai lemia žmogaus raidos etapai. „Sveikas žmogus augdamas atsiskiria nuo tėvų, tai užprogramuota jo raidoje. Vaikams tėvų globa – būtina: tai jų saugumo, drąsos šaltinis. Paaugliai pradeda maištauti prieš tėvus, nors iš tikrųjų jiems tėvų vis dar labai reikia. Paskui ateina jaunystės etapas, vaikai nustoja aktyviai kovoti su savo tėvais, jie tiesiog ima kurti tokį gyvenimą, kokio nori. Ir tėvai pajunta, kad vaikai ima tolti – ne tik išsikrausto į kitą būstą, bet ir priima savo gyvenimo sprendimus. Galiausiai ateina brandos etapas, kai suaugę vaikai ima rūpintis savo senais tėvais. Šiame atsiskyrimo procese natūraliai kyla nedidelė priešprieša“, – pasakoja psichologė.


Plačiau šia tema – rubrikoje „Toks gyvenimas“.