Šiandienos aktualijos: neįgaliųjų situacija Lietuvoje, studijos užsienyje ir greičio matuoklių problema

Šiandienos aktualijos: neįgaliųjų situacija Lietuvoje, studijos užsienyje ir greičio matuoklių problema


Neįgalieji Lietuvoje – vis dar antrarūšiai? Ką reikia žinoti apie studijas užsienyje? Vien greičio matuokliai saugumo keliuose nesukurs. Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 9-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Neįgalieji Lietuvoje – vis dar antrarūšiai?


Neseniai Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas atskleidė: 65 proc. Lietuvos gydymo įstaigų infrastruktūra vis dar nepritaikyta žmonėms su negalia. Pasirodo, šalyje iki šiol nėra nė vienos poliklinikos, kuri būtų visiškai pritaikyta tokiems asmenims.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos programa „Aplinka visiems“ Lietuvoje stringa ne tik pritaikant neįgaliesiems gydymo įstaigas. Kone visi viešieji objektai – gatvės, viešasis transportas, renovuojami gyvenamieji daugiabučiai namai – iš esmės nėra pritaikomi žmonėms su negalia.
Štai Šiauliuose dabar intensyviai tvarkomos gatvės, šaligatviai klojami trinkelėmis, tačiau apie silpnaregius nepagalvota – trūksta specialių takų su grioveliais. O žemaūgiams žmonėms apskritai niekas nepritaikyta. Neįgaliųjų organizacijos piktinasi, kad ir mūsų šalies švietimo srityje proveržio – mažai: vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracija vyksta vangiai.


O juk tokių žmonių šalyje – apie ketvirtį milijono. Apie 15 tūkst. – neįgalūs vaikai, apie 64 tūkst. – netekę pusės ir daugiau darbingumo, apie 130 tūkst. – netekę trečdalio darbingumo, apie 32 tūkst. – netekę mažiau nei 25 proc. darbingumo. Ir visi šie žmonės turi teisę į orų gyvenimą ir nori taip gyventi čia ir dabar. Tačiau dažniausiai taip ir nesulaukia tokio gyvenimo. Tad kiek dar žmonių, tokių kaip Justas Džiugelis, turi būti išrinkta į Seimą, kol neįgaliųjų gyvenimas ims akivaizdžiai gerėti?

REKLAMA


Daugiau šia tema – rubrikoje „Savaitės klausimas“.


Šiandienos aktualijos: neįgaliųjų situacija Lietuvoje, studijos užsienyje ir greičio matuoklių problema


Studijos užsienyje: ką turėtumėte žinoti?


Studijos užsienyje – galimybė jaunam žmogui įgyti norimą specialybę, išmokti užsienio kalbos, praplėsti akiratį, pakeliauti. Tačiau kad universitetas atitiktų jūsų lūkesčius, dar prieš stojant būtina apgalvoti, ko norite iš studijų. Ir geriausia pradėti domėtis mokslu svetur jau 9 ar 10 klasėje.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


„Lietuviai noriai dairosi mokslų užsienyje. Baigę studijas lieka dirbti toje šalyje ar keliauja į kitą šalį darbuotis ir gyventi. Tačiau, kiek pats pastebiu, maždaug pusė po studijų grįžta į Lietuvą ir savo ateitį kuria čia. Kiti galbūt sugrįš vėliau ir parsiveš ne tik diplomą, bet ir darbo patirtį, įgytą įvairiose šalyse“, – sako „International Consultants for Education & Fairs“ sertifikuotas studijų užsienyje konsultantas, „Study Plan International“ įkūrėjas Aleksandras Feldmanas.


Pašnekovas pabrėžia, kad studijos svetur suteikia ne tik norimo universiteto diplomą, bet ir jaunam žmogui reikiamų įgūdžių: savarankiškumo, drąsos, atkaklumo siekti savo tikslų. „Būnant toli nuo šeimos, artimųjų, išmokstama susitvarkyti su iškilusiais rūpesčiais, tai taip pat suteikia brandumo“, – teigia A. Feldmanas.


Visą straipsnį galėsite perskaityti rubrikoje „Patarimų mugė“.


Šiandienos aktualijos: neįgaliųjų situacija Lietuvoje, studijos užsienyje ir greičio matuoklių problema


Vien greičio matuokliai saugumo keliuose nesukurs


Mūsų šalyje momentinio greičio matuokliai palaipsniui bus keičiami į funkcionalesnius. Visgi tik kompleksinės priemonės – nuo greičio matuoklių iki nuolatinio visuomenės švietimo eismo saugumo tema – padės kurti visiems eismo dalyviams saugesnę aplinką.


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Lietuvoje palaipsniui didinamas vidutinio greičio matuoklių ir mažinamas momentinio greičio matuoklių skaičius. Momentinio greičio matuoklių išvis atsisakoma ar kai kur jie keičiami funkcionalesniais įrenginiais. Šiuo metu šalyje yra 50 vidutinio greičio matuoklių ir stebimi 25 ruožai, kurių bendras ilgis valstybinės reikšmės keliuose – beveik 120 km. Iki 2020 m. suplanuota Lietuvos keliuose įrengti 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 įrenginių) ir 70 momentinio greičio matuoklių.


Vidutinio greičio matuokliai yra efektyvesni, siekiant priversti vairuotojus laikytis nuolatinio saugaus greičio gerokai ilgesnį atstumą. Momentinio greičio matuokliai ne tokie efektyvūs formuojant vairuotojų įprotį važiuoti lėčiau, jie verčia vairuotojus tik pristabdyti tam tikroje vietoje. Šie matuokliai naudingesni ten, kur reikia apriboti greitį konkrečioje vietoje (pavyzdžiui, prie autobusų stotelių ar staigių kelio vingių).

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Vitalijaus Andrejevo, įvertinus momentinio ir vidutinio greičio matuoklių naudą ir sąnaudas, ketinama daugiau investuoti į vidutinio greičio matuoklius, nes kaip tik tokie skatina vairuotojus nuolatos laikytis saugaus greičio. Momentinio greičio matuokliai, kaip jau minėta, mažiau efektyvūs formuojant vairuotojų įprotį važiuoti lėčiau. Be to, pasak pašnekovo, greičiui kontroliuoti pasitelkiami ne tik greičio matuokliai, bet ir kitos priemonės – vadinamieji miesto vartai, greičio mažinimo kalneliai ir pan. Šios priemonės veikia taip pat, kaip momentinio greičio matuokliai, t. y. priverčia vairuotojus sulėtinti greitį.


Plačiau apie tai – rubrikoje „Transportas“.