Pernai tokiu laiku soduose jau vyko darbai, o šiemet tik spėliojame, kada gi baigsis žiema. Šilauogės, kaip ir dauguma uogakrūmių, dar miega po storu sniego apklotu, tačiau sodininkai jau rikiuoja darbus, nerimauja, kaip peržiemos augalai, ir svarsto, kokių dar veislių reikėtų nusipirkti. Žmonės raginami jau dabar užsisakyti sodinukų, nes išaugus paklausai ir stringant atvežimui iš užsienio šiemet jų gali užtekti ne visiems.

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Gailestį genint reikėtų pamiršti. Su nerimu pavasario laukia ir Buskų medelyno įkūrėja Loreta Buskienė, pripažįstanti, kad ši žiema – išskirtinė. „Pernai vasariui baigiantis soduose jau gana aktyviai vyko genėjimo darbai, šiemet, deja, apie tai net nesvarstoma, nors, pavyzdžiui, šilauogėms genėti tinkamiausias laikas yra žiemos pabaiga–pavasario pradžia, prieš pumpurų sprogimą, kai baigiasi didieji šalčiai“, – sako sodininkė.

Pasak L. Buskienės, šilauoges genėti reikia be gailesčio, jeigu norite skinti stambių uogų derlių. Vos tik pamačius, kad jauname krūme yra mažai ir silpnų, ištįsusių stiebų, juos visus reikia patrumpinti maždaug trečdaliu (arba daugiau), kad jie imtų šakotis ir formuotų gražų krūmą. „Daug plonų ūglių priauga tada, kai šilauogė pasodinama per giliai, – patirtimi dalijasi sodininkė. – O jeigu jaunų stiebų išauga per mažai, galima įtarti, kad augalui trūksta maisto medžiagų.“

Šilauogių uogos tapo vienos mėgstamiausių, todėl tikriausiai nerasime sodo, kuriame nebūtų pasodinti bent keli šie uogakrūmiai. Tačiau L. Buskienė sako, kad nemažai sodininkų, atvykstančių į medelyną įsigyti sodinukų, prisipažįsta, kad šilauogių negeni iš gailesčio. „Šiuos uogakrūmius, kaip ir daugelį kitų, genėti būtina kasmet“, – tikina pašnekovė ir pabrėžia, kad pagrindinis šio darbo tikslas – praretinti šakeles taip, kad kuo daugiau šviesos patektų į krūmo vidurį ir augalas galėtų užauginti kokybišką uogų derlių ir ant vidinių ūglių. Sodininkė patarė senus storus stiebus išpjauti ilgakočiais sekatoriais, o plonesnes šakeles iškarpyti paprastu sekatoriumi.

Kaip reikėtų šilauoges genėti? Pasak L. Buskienės, pirmiausia iškarpomos ant žemės gulančios, ligų ar mechaniškai pažeistos šakelės, paskui – smulkios, silpnos, tankinančios krūmą, be žiedinių pumpurų. Tada lengvai pašviesinamas krūmo vidurys, kad į jį prasiskverbtų daugiau saulės. Taip pat būtina išpjauti seniausias – tamsiai rudas šakas atpleišėjusia žieve, pašalinti susiraizgiusias, viena į kitą besitrinančias šakas, o palikti tiesiai augančius, stambius, produktyvius stiebus su gerai susiformavusiais žiediniais pumpurais.

Apžiūrėti ir įvertinti reikėtų ir krūmo viršų. „Būtina iškarpyti atiderėjusių 4-mečių ar vyresnio amžiaus stiebų viršūnes arba patrumpinti senesnius stiebus iki jaunesnio atsišakojimo, jeigu smulkių šakelių per daug krūmo viršuje, praretinkite ir jas, – aiškina sodininkė. – Šakas, išskyrus vienmetes, ant kurių nėra žiedinių pumpurų, taip pat reikia išpjauti. Jeigu ant dvimetės šakos, kuri vasarą derės, yra daug išsišakojimų ir labai daug žiedinių pumpurų, ją gerokai (net iki pusės) patrumpinkite, nes neapgenėjus derės daug uogų, bet jos bus smulkios. Jeigu krūme mažai vyresnio amžiaus stiebų, stambesnį vienmetį ūglį galite patrumpinti, palikdami apie 5 pumpurus. Tai jį paskatins šakotis ir auginti naujas šakas.“

L. Buskienė pataria patrumpinti ir labai ilgus vienmečius ūglius, kad jie šakotųsi ir formuotų žiedinius pumpurus, tačiau vienmečių ūglių negalima trumpinti liepos mėnesį. Jei tai padarysite, augalas tais metais jau nesuformuos žiedinių pumpurų, todėl kitąmet šios šakos nederės. Sodininkė sako pastebėjusi, kad tai yra viena didžiausių žmonių daromų klaidų. „Vienmečius ūglius trumpinkite anksti pavasarį, nes žiediniai pumpurai formuojasi nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio ir kitais metais šie dvimečiai stiebai išaugina gausų derlių“, – patarė pašnekovė.

Neturintiems šilauogių genėjimo patirties gali kilti klausimas, kiek stiebų krūme reikėtų palikti. Tai lemia šilauogių amžius, veislė ir augimo sąlygos. Pasak sodininkės, jaunesniame krūme optimalus stiebų skaičius gali būti nuo 6–8, o augesnių – 12–13 stiebų. „Paprastai tame pačiame krūme kartu auga įvairaus amžiaus (1–6 metų) stiebai, todėl genėdami palikite 2–4 stipriausius vienmečius ūglius, – aiškina L. Buskienė. – Senesnių kaip 6 metų šakų krūme palikti neverta. Jeigu šilauogės krūme yra 6–9 pagrindinės storos skeletinės šakos, drąsiai galite išpjauti 3 šakas, o jeigu senų stiebų yra 3–4, galima pašalinti tik vieną, kad nesumažėtų derlius.“

Formuojamąjį šilauogių genėjimą reikėtų pradėti, kai krūmas priaugina daug šakelių. Paprastai jų gausiai priželia iki 5–6 metų amžiaus, o senesnius kaip 9–12 metų šilauogių krūmus galima atjauninti nupjaunant visas šakas beveik iki žemės. Seni išgenėti stambesni krūmai atsilygina gražių uogų derliumi, be to, pratęsiamas produktyvus jų amžius.

„Ne kartą teko lankytis Lenkijos šilauogynuose, kur matėme gražiai išgenėtas 12–15 metų šilauoges, – sako pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad ne visas veisles lenkų sodininkai drastiškai geni. – Pavyzdžiui, ‘Bluecrop’ veislės šilauogės auga gana intensyviai, todėl ir genimos stipriau, o silpniau augančias, tokias kaip ‘Toro‘ veislės, genint nederėtų persistengti. Beje, nelaistomos, netręšiamos šilauogės auga kur kas prasčiau, o tada ir genėti nelabai yra ką.“

Ką daryti, kad šilauogės neiššaltų ir kiti patarimai – 5-ajame šių metų „Namie ir Sode“ numeryje.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.