Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas viešųjų ryšių performansu vadina ketvirtadienį „valstiečių“ inicijuotą posėdį, kuriame į klausimus atsakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jo teigimu, šiame susitikime klausimai buvo užduodami ne siekiant konstruktyviai spręsti problemas, bet norinti pasirodyti viešumoje ir tęsti dar ankstesnę Seimo kadenciją prasidėjusį konservatorių ir „valstiečių“ konfliktą.

„Didelė dalis politinės veiklos yra dirbtinė dramaturgija pagal viešųjų ryšių scenarijus. Ir šiuo atveju matydamas įrašus ir išrašus, diskusijas ir epitetus, kurie buvo ten sakomi, manau, kad tai yra viešųjų ryšių performansas nei noras kažką išsiaiškinti ar nuspręsti. Mes tokiuose žanruose stengiamės nedalyvauti“, – „Žinių radijui“ sakė G. Paluckas.

„Mes stengiamės išvengti eilinės kaktomušos tarp konservatorių ir valstiečių, nes matome, kad tos diskusijos yra nekonstruktyvios, persmelktos anksčiau susiformulavusių santykių asmeniškumų ir nuoskaudų“, – pridūrė jis.

Nepaisant išsakytos kritikos atsakymų iš A. Dulkio reikalavusiems „valstiečiams“, socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad jo vedamos partijos frakcija ministrui klausimų taip pat turi ir artimiausiu metu juos ketina pateikti.  

„Mes esame paruošę savo klausimus, kuriuos nustatyta tvarka pateiksime ministrui ir palauksime atsakymų“, – sakė jis, pažymėdamas, kad socialdemokratams nerimą kelia vakcinavimo procesas. Su tuo susijusius klausimus ketvirtadienį A. Dulkiui uždavė ir „valstiečiai“.

„Mums nerimą kelia vakcinavimo procesas: tiek planavimas, tiek pasiruošimas, tiek įgyvendinimas“, – sakė G. Paluckas.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį pakvietė sveikatos apsaugos ministrą pakalbėti apie koronaviruso pandemijos valdymą bei iššūkius, kylančius skiepijant nuo COVID-19.

G. Paluckas apie KT teisėjų paskyrimo procedūras: mėginimas pratęsti D. Žalimo kadenciją

Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad valdantieji buvo suinteresuoti, jog KT pirmininko Dainiaus Žalimo kadencija būtų pratęsta.

„Kaip visada vyksta didieji „pokiliminiai“ žaidimai. Tiek mėginimas pratęsti pono D. Žalimo egzistavimą KT, tiek vidinės valdančiosios koalicijos barniai ir stumdymasis, kas ką turi teikti ir kodėl teikia nesuderintą, bei mėginimai parodyti prezidentui savo vietą, nes vakar balsavimo rezultatai parodė, kad tik per plauką prezidento siūlyta kandidatūra praėjo. Vadinasi, tas balsavimas iš valdančiosios koalicijos buvo labai nestiprus. Taip, kad tas raumenų demonstravimas politikoje yra normalus ir įprastas dalykas, bet aš tikrai džiaugiuosi, kad kompetentingai stiprūs Konstitucijos specialistai dirbs KT. Dėl pono Kabišaičio yra visų aplinkybių derinys, kodėl jo kandidatūra Seime nebuvo palaikyta nei iš opozicijos, nei iš pozicijos“, – „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Pasak jo, Seimo nariams taip pat svarbu, kokios pasaulėžiūros teisėjas ateis į KT teismą.

„KT yra vertinami ne tik profesiniai, teisiniai kandidatų aspektai, bet ir pasaulėžiūriniai aspektai. Kiek asmuo savyje turi to tradicionalizmo, konservatyvumo, o gal demokratinio liberalizmo ir panašių dalykų. Labai dažnai KT nagrinėjant bylas pasisakoma ne tik dėl Konstitucijos raidės, bet ir dvasios. Pavyzdžiui, kalbant apie šeimos sampratą. Tai tos interpretacijos labai dažnai priklauso nuo KT pasaulėžiūrinės sudėties. Dėl šios priežasties ir vyksta didieji politiniai stumdymaisi, norint matyti didesnę persvarą vienokių ar kitokių pažiūrų teisėjų“, – sakė LSDP lyderis Gintautas Paluckas.

Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.

Tuo metu pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.