G. Nausėda: ES ekonomikos atgaivinimo planas turi sumažinti regioninę atskirtį Bendrijoje

G. Nausėda: ES ekonomikos atgaivinimo planas turi sumažinti regioninę atskirtį Bendrijoje


Siekiant sklandaus pandemijos plitimo užkardymo bei spartesnio valstybių ekonomikų atsigavimo, būtina koordinuoti išėjimo iš krizės veiksmus, pabrėžė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtojoje nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje. Ketvirtadienio konferencija buvo skirta aptarti COVID-19 pandemijos protrūkio situacijai Europos Sąjungoje ir ES šalių narių atsakui kovojant su viruso sukeltais socialiniais bei ekonominiais padariniais.


Konferenciniu skambučiu Europos Komisijos ir EVT lyderiai Ursula von der Leyen bei Charlesas Michelis ES valstybių narių lyderiams pristatė Europos gaivinimo plano ir Daugiametės finansinės programos pasiūlymus, paskelbtus valstybių lyderiams balandžio 20 dieną.


Būsimoji septynerių metų Daugiametė finansinė programa kartu su nauju Europos ekonomikos atgaivinimo planu turi tapti Bendrijos „Maršalo planu“, siekiant atkurti vidaus rinkos funkcionavimą ir garantuoti ekonomikos atsigavimą pasibaigus COVID-19 krizei.


Lietuvos prezidentas akcentavo, kad Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus krizės dydžiui, o paramos lėšos – prieinamos nedelsiant. Šalies vadovas, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog ES finansiniai instrumentai ir numatyta finansinė parama būtų efektyviai ir greitai pasiekiama visoms valstybėms narėms.


Šalies vadovas pažymėjo, kad naujasis siūlomas instrumentas – Europos atgaivinimo fondas – turėtų būti svarstomas kartu su Daugiamete finansine programa. Prezidentas pasisakė už tai, kad būtų padidintas Sanglaudos politikos, kuri yra ypač svarbi, užtikrinant šalių narių sveikatos sistemų, socialinio saugumo stiprinimą, švietimo sistemų ir verslo plėtrą, ir žemės ūkio sričių finansavimas, taip pat užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos visiems ES ūkininkams.

REKLAMA


Akcentuota, kad krizė valstybėms narėms pateikia ne tik iššūkių, bet ir galimybių išradingai ir kūrybiškai spręsti įsisenėjusias problemas ir sutelkti visas pastangas, kad regioninė ir socialinė atskirtis valstybėse bei ES mastu po krizės sumažėtų. Šalies vadovas pažymėjo, kad ES žaliojo kurso iniciatyva, skaitmeninė darbotvarkė, žiedinės ekonomikos plėtra turi būti pagrindas Europos Sąjungos, kartu ir Lietuvos, pažangai ir klestėjimui. Lietuvos dėmesys informacinių technologijų infrastruktūros vystymui, finansinių technologijų sektoriaus plėtrai parodė, kad buvo priimti teisingi politiniai sprendimai. Prezidentas taip pat sakė, kad turime geriau išnaudoti visus turimus ES mokslinių tyrimų pajėgumus, įtraukiant į mokslinių tyrimų programas mokslininkus iš visų valstybių narių.


Šalies vadovas taip pat paragino Europos Sąjungos lyderius sustiprinti dėmesį kovai su dezinformacija bei aktyviai prisidėti prie kovos su pandemija trečiosiose šalyse, ypač ES Rytų partnerystės šalyse, kurioms šiuo metu itin aktuali Europos parama.


Šalies vadovas, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, per pokalbį su EVT nariais paragino sutelkti dėmesį ir jėgas, siekiant pagreitinti medicininių priemonių įsigijimus ES mastu, spręsti prekių tranzito klausimus tarp šalių narių, užtikrinant sklandų ir efektyvų prekių tranzitą.

REKLAMA


ES šalių lyderiai patvirtino 540 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gelbėjimo paketą


ES šalių lyderiai pasirašė ekonomikos gelbėjimo priemonių paketą, kurio dydis siekia 540 mlrd. eurų. Dėl šio paketo valstybių finansų ministrai susitarė prieš dvi savaites, tačiau dabar jis buvo oficialiai patvirtintas, dpa žurnalistams sakė šaltinis, dalyvavęs ES viršūnių susitikime.


Remiantis šaltinių informacija, priemones bus galima pradėti naudoti nuo birželio 1 d.


Europos Vadovų Tarybos (EVT) nariai taip pat aptarė planus įsteigti Europos ekonomikos gaivinimo fondą, kuris padėtų atkurti ES ekonomiką po koronaviruso krizės.


Vokietija mano, kad fondas gali būti finansuojamas iš ES Daugiametės finansinės programos biudžeto lėšų, dėl kurių derasi ES šalių lyderiai.