N. Mačiulis: vien tik pelno mokesčio padidinimo nepakaktų tvariai finansuoti gynybos poreikius

Irmantas Gelūnas/BNS


Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad vien tik pelno mokesčio padidinimas nesukurtų tvaraus finansavimo šaltinio gynybos poreikiams. Anot jo, šio mokesčio pajamos yra nestabilios ir gali smarkiai sumažėti.


„Kai kurios politinės partijos siūlo labiau didinti pelno mokestį, kas yra populiari idėja tarp kai kurių rinkėjų. Bet pajamos iš pelno mokesčio yra labai nestabilios. Ypač kai yra sunkesnis ciklas verslui, gali nelikti pelno. Aš jau nekalbu apie tai, kad kai kurios įmonės gali optimizuoti mokesčius ir juos mokėti ne Lietuvoje“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė N. Mačiulis.


Ekonomistas tikina, kad lengviausias būdas sukurti tvarų finansavimą gynybai – mokestinių lengvatų naikinimas. Visgi, anot jo, praeitų metų diskusijos dėl mokesčio reformos parodė, kad tokie sprendimai nėra populiarūs.  


„Turbūt tiesus kelias yra mokestinių lengvatų naikinimas. Bet matėme, kaip nesėkmingai tai buvo įgyvendinama praeitais metais. Viena iš priežasčių, kodėl mokesčių reforma nesulaukė palaikymo, nes nebuvo suinteresuotų, jog ji įvyktų. Galbūt, jeigu sakytume, kad šios reformos dėka galėtume padidinti gynybos finansavimą iki 3 ar 4 proc. nuo BVP, būtų sunkiau atmušinėti argumentus už lengvatų naikinimą“, – aiškino jis.

REKLAMA


Visgi, N. Mačiulis pamini, kad lengviausias kelias gynybos finansavimui išlieka pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio padidinimas 1 proc.


„Verslo bendruomenės ir asociacijos pritaria, jog toks būtų pasidalinimas 1 proc. PVM ir 1 proc. pelno mokesčio padidinimu. Tai turbūt paprasčiausias kelias neieškant kompromiso, kam tas mokestines lengvatas naikinti“, – sakė N. Mačiulis.


Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.


Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

REKLAMA


Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.


Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.


Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.


Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.


Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 22 (2024)

    Savaitė - Nr.: 22 (2024)