Finansų ministrė Gintarė Skaistė nemato galimybės persiderėti su Europos Komisija (EK) dėl kriterijų, reikalingų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų gavimui. Pasak jos, Komisija nesutinka ir peržiūrėti terminų mokestinių rodiklių priėmimui ir ragina didinti ambiciją mokesčių reformos pakete.

„Šis planas buvo rengiamas su Vyriausybės programa, jis atliepia programos nuostatas, buvo patvirtintas 2021 m. Vyriausybės protokoliniu nutarimu, po intensyvių derybų su socialiniais partneriais, visuomene. Įvyko bent 50 įvairiausių viešų pristatymų, diskusijų Seimo komitetuose, gauta bent 300 įvairiausių pasiūlymų ir stebina kai kurių politikų, po 2 metų, atradimas vis dar kažko naujo tame dokumente“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.

„Supranti, kad kai kurie politikai nežino ar nenori žinoti, kas buvo įsipareigota Europos Komisijai. Ji atliepdavo šiandieninį kontekstą, karo ir energetikos, ir Lietuva jų kontekste yra pasiūliusi EK atnaujinti mūsų „Naujos kartos Lietuva“ planą įtraukiant paskolas, kad būtų galima investuoti į verslo konkurencingumą ir atsparumą, kad būtų investuojama į atsinaujinančią energetiką“, – tvirtino ji.

Ministrės manymu, be mokesčių paketo pakeitimų, kurie buvo įtraukti į planą „Naujos kartos Lietuva“, EK net nebūtų patvirtinusi šalies plano RRF lėšoms gauti.

„Atsižvelgiant į užsitęsusias diskusijas dėl mokestinių rodiklių pakeitimų, EK yra pasiūlyta peržiūrėti terminus pačių mokestinių rodiklių priėmimo. Visgi, po pastarųjų mėnesių diskusijų su EK, sakyčiau, kad ji nėra linkusi peržiūrėti mokestinių rodiklių terminų ir netgi atvirkščiai, siūlo didinti ambiciją mokestinio paketo kontekste“, – sakė politikė.

„Matome strateginį valstybės interesą ir pasiūlėme nelengvus, bet reikalingus sprendimus. EK mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link“, – akcentavo ji.

Vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal RRF fondo dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, EK nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuva tuomet pateikė prašymą gauti 565 mln. eurų, pirmojo mokėjimo metu šaliai buvo pervesta 542 mln. eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, kad Lietuvai gavus per 0,5 mlrd. eurų pirmojo mokėjimo prašymo RRF fondo lėšų, dar 26 mln. eurų lėšų yra sulaikyta.

Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta dešimt.

Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo, kuris numatytas rudenį. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė yra tvirtinusi, kad atsiskaičius už rodiklius, antruoju mokėjimu bus gauta 230 mln. eurų.

Finansų ministerija oficialiai yra pateikusi EK papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą su 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų.

ELTA inf.