Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Vladimiro Putino užmojis kaimyninėje Baltarusijoje nuo liepos pradžios dislokuoti branduolinius ginklus yra siekis įbauginti Vakarus. Pasak jo, artėjant NATO viršūnių susitikimui galima tikėtis įvairių provokacijų.

„Kariniu požiūriu kritinio skirtumo kur dislokuojami ginklai nėra: šalia NATO sienos ar Rusijos teritorijoje, ar kur nors kitur“, – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak jo, esmingai situacija nesikeis, nes branduolinio ginklo kontrolę išlaikys Rusija.

„Branduolinio ginklo dislokavimo formulė yra tokia, kad jis bus Baltarusijos teritorijoje, bet ir toliau bus visiškai valdomas Rusijos. Kitaip tariant, Lukašenka raktelių nuo visos sistemos neturės. Iš esmės tai liudija apie galutinę Baltarusijos integraciją į Rusijos pusę“, – paaiškino L. Kasčiūnas.

Politiko nuomone, Rusija bando įbauginti NATO šalis, kad jų parama Ukrainai būtų „ne tokia kokios tikisi ukrainiečiai“.

„Rusija bando kurti baimės faktorių Vakarų visuomenėms, ypač daliai tų visuomenių, kurios vis dar galvoja, kad jeigu netieksime ginklų Ukrainai, neplėsime NATO, tai tokiu atveju Rusija atsitrauks. Tai naivi, pacifistinė nuostata, kuri vis dar gyva tam tikruose sluoksniuose. Dislokuodami branduolinius ginklus arčiau  NATO sienų rusai tam tikra prasme siunčia signalą šiems sluoksniams, kurie vėliau sakys, kad neeskaluotume situacijos, neprovokuotume rusų, nes tai gali baigtis branduoliniu smūgiu“, – sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas tikisi, kad Lietuvos iniciatyva šis Rusijos žingsnis bus aptartas visuose NATO gynybos planuose.

„NATO turėtų tam tikrus sprendinius padaryti rytiniame flange. Neatsitraukti, bet parodyti, kad ir čia yra sutelktų pajėgumų. Nekalbu apie branduolinio ginklo dislokavimą, kalbu apie kitus dalykus, kurie parodytų, kad mes neišsigąstame, mes mokame atremti, žinome kaip atsakyti. Turi būti tam tikras atsakas“, – komentavo L. Kasčiūnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė ketinantis nuo liepos pradžios Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

V. Putinas sakė, kad parengiamieji darbai atitinkamuose objektuose bus baigti liepos 7 ir 8 dienomis. Tada, pasak jo, prasidės perkėlimas.

Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, šis pareiškimas nuskambėjo po susitikimo su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.

Tai reikštų, kad perkėlimas prasidėtų prieš pat NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvoje, kuri ribojasi su Baltarusija. Susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Kovo 25 dieną V. Putinas paskelbė, kad perduos Rusijos branduolinius ginklus savo sąjungininkei Baltarusijai. Šį žingsnį jis teisino tuo, kad JAV jau daugelį metų laiko branduolinius ginklus Europoje, įskaitant Vokietiją.

Vakarų kariniai sąjungininkai griežtai kritikavo šiuos planus. A. Lukašenka jau gegužės pradžioje pareiškė, kad ginklų perdavimas jo šaliai prasidėjo.

Jei Maskvos planas bus įgyvendintas, Baltarusija gaus branduolinių raketų pirmą kartą po 1990 metų, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo savanoriškai atsisakė branduolinių ginklų. Ketinama dislokuoti raketas „Iskander“, kurios gali būti ginkluotos branduolinėmis kovinėmis galvutėmis.

Pasak TASS pranešimo, keli Baltarusijos naikintuvai taip pat buvo pritaikyti gabenti naujuosius ginklus.

ELTA inf.