Finansų ministrė Gintarė Skaistė „The Financial Times“ leidinių grupei priklausančiam žurnalui „The Banker“ davė interviu, pažymėdama, jog Lietuvos ekonomika tampriai susijusi su visos Europos Sąjungos galimybėmis įveikti tarptautinį energijos kainų šoką, sąlygotą Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir manipuliacijų dujų kainomis. 

„Lietuva yra nedidelė atvira ekonomika, glaudžiai susijusi su Europos Sąjunga, todėl mūsų ekonominės perspektyvos labai priklauso tiek nuo to, kaip visa ES sugebės susidoroti su energetikos krize, kurią daugiausia nulėmė Rusijos karas su Ukraina, tiek nuo 2023 m. ES ekonomikos galimybių“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.

Pasak ministrės, nepaisant galimo ekonomikos sulėtėjimo šių metų antrąjį pusmetį, 2023 m. prognozuojamas ekonomikos augimas išliksiantis apie 1,5 proc. BVP. Panašias prognozes dėl ekonomikos augimo kitąmet pateikia tiek Europos Komisija, tiek Tarptautinis valiutos fondas, tiek EBPO. 

Tuo pačiu finansų ministrė G. Skaistė interviu „The Banker“ teigė, jog turint omenyje geopolitinius kaimynus, Lietuva savo ekonomikos atsparumą stiprinti pradėjo dar gerokai iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios. 

„Sprendimai mažinti ekonominę priklausomybę nuo Rusijos prasidėjo gerokai anksčiau nei karo Ukrainoje pradžia. Lietuva šiuos žingsnius pradėjo dar po Krymo aneksijos – pasistatėme Lietuvos paklausą pilnai patenkinantį Suskystintų gamtinių dujų terminalą ir sumažinome savo priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Be to šiemet tapome pirmąja ES šalimi, atsisakiusia rusiškų dujų, naftos ir elektros importo. Taip pat per SGD terminalą dujas tiekiame ir kitoms šalims, gerindami energetinį saugumą regione bei savo pavyzdžiu skatindami sekti ir kitas ES šalis“, – sakė ministrė Gintarė Skaistė.

Ministrė pažymėjo, jog Lietuva kelia sau ambicingą planą iki 2030 m. visą reikalingą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir tapti elektros eksportuotoja. 

Galiausiai ministrė G. Skaistė interviu metu teigė, jog šiandieninio didelio neapibrėžtumo metu Lietuva daro viską, kad išliktų lanksti ir atspari sukrėtimams, galėtų greitai prisitaikyti prie dinamiškos tarptautinės situacijos, o fiskalinės politikos priemonės būtų tikslinės, nukreiptos į pažeidžiamiausius sektorius, laikinos ir efektyvios. Vyriausybė siekia padėti įveikti energijos kainų šoką, papildomai nekeliant ir taip reikšmingos infliacijos.