Seimo opozicinių frakcijų lyderiai palaiko Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio pasiūlytą idėją ne interpeliuoti atskirus ministrus, o nepasitikėjimo procedūrą inicijuoti visai Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei.

Valdančiųjų politinių oponentų įsitikinimu, slapto balsavimo rezultatai dėl nepasitikėjimo dabartiniu Ministrų Kabinetu parodytų, kiek realiai palaikymo Vyriausybė turi. Visgi opozicija teigia, kad prie konkretesnio svarstymo dėl nepasitikėjimo procedūros bus grįžta tik po balsavimo dėl ateinančių metų valstybės biudžeto. Pasak jų, būtent balsavimas dėl biudžeto taip pat bus tam tikras egzaminas, parodantis situaciją valdančiojoje koalicijoje.

S. Skvernelis: slapto balsavimo rezultatai tikrai būtų sunkiai nuspėjami

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis neatmeta galimybės, kad Seime galėtų būti surengtas balsavimas dėl nepasitikėjimo visa Vyriausybe.

„Matau aš tokias galimybes, juo labiau, kad atvirai besityčiojant mūsų to prašo. Pati premjerė sakė: tai interpeliuokite visą Vyriausybę, tik galbūt Seimo statutą nelabai skaitė, nes yra kita procedūra – nepasitikėjimas Vyriausybe, kur iš karto yra slaptas balsavimas numatytas“, – teigė S. Skvernelis.

Politikas įsitikinęs, kad slapto balsavimo rezultatai, vertinant šiandieninį kontekstą, būtų sunkiai nuspėjami.

„Rezultatai, manau, kad tikrai būtų sunkiai nuspėjami, ypač šiandieniniame kontekste, kai turime abejojimą, ar Vyriausybė turi palaikymą tarp valdančiosios koalicijos. Matome, kokios yra įtampos, kokiais metodais yra siekiama užtikrinti beatodairiško paklusimo Seimo narių Vyriausybei, tai yra institucijai, kuri vykdo Vyriausybės parlamentinę kontrolę“, – sakė jis.

Visgi S. Skvernelis akcentuoja, kad opozicija, spręsdama, ar inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, negali elgtis skubotai ir neapgalvotai.

„Čia negali būti kažkokia viešųjų ryšių akcija. Mes kalbame apie Vyriausybę, iš tikrųjų ir klausimas, ar ji turi pasitikėjimą Seime, ar ne. Ir jeigu tokie žingsniai bus žengiami, tai jie turi būti apgalvoti, apsitarta. Dėl to kalbėti dabar yra anksti, bet ką matome iš kitų kolegų, aš neatmesčiau tokios galimybės, kad galėtume pasvarstyti tokį kelią“, – sakė jis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas akcentuoja, kad taip pat valdantieji neturėtų manipuliuoti teiginiais, esą alternatyvų šiai Vyriausybei nėra. Pasak jo, visų pirma, alternatyvų turi ir pati valdančioji koalicija.

„Alternatyva visada yra. Jeigu kažkas bando sakyti ar šantažuoti toje pačioje valdančiojoje koalicijoje, kad čia alternatyvų nėra, tai alternatyvos yra, jos yra įvairios. Pirmiausiai alternatyva tiesiog šitos valdančiosios koalicijos kita Vyriausybė, su profesionaliais ministrais, kitu premjeru, tai irgi yra alternatyva. Tai arba tai, arba opozicija turi būti“, – akcentavo jis.

G. Paluckas: svarstant tokius sprendimus reikėtų įsivardinti, kas dabartinę Vyriausybę galėtų pakeisti

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad šiuo metu svarbiausia yra ne versti Vyriausybę, o išspręsti ateinančių metų valstybės biudžeto klausimą.

„Pasitikėjimą ar nepasitikėjimą Vyriausybe paprastai tiesiogiai, be jokių išvedžiojimų, parodo balsavimas už biudžetą. Tai čia yra pagrindinis lakmuso popierėlis arba egzaminas Vyriausybei. Tai vietoje to, kad dabar galvoti apie kažkokius išvestinius dalykus, kaip čia tą dabar Vyriausybę versti ar kažką daryti, mes turime išsispręsti dėl biudžeto“, – teigė G. Paluckas.

Visgi socialdemokratas neatmeta galimybės, kad, po balsavimo dėl biudžeto į politinę darbotvarkę grįžus klausimams dėl ministrų interpeliacijos, būtų galima svarstyti klausimą ir dėl nepasitikėjimo visa Vyriausybe.

„Tada jau svarstysime, ar in corpore klausimą spręsti, ar toliau mėginti vieną po vieno priversti atsakyti į tuos klausimus, ką nori žinoti visuomenė: kodėl jie taip daro, kodėl tokius pasirenka sprendimus“, – sakė G. Paluckas.

Nors politikas akcentuoja, kad balsavime dėl nepasitikėjimo visa Vyriausybe logikos yra, tačiau, pasak jo, labai svarbu ir įsivertinti bei įsivardinti, kas dabartinį Ministrų Kabinetą pakeistų.

„Svarstant apie tokius dalykus lygiai taip pat reikia labai rimtai kalbėti apie alternatyvą, tai yra, kokia kita bus Vyriausybė, kas bus galimas kitas premjeras ir panašiai. Nes čia gi yra ne vaikų žaidimai. Jeigu mes matome aplinkui karus, energetines krizes ir ekonominį susitraukimą, tai tikrai be Vyriausybės šalis negali likti“, – akcentavo G. Paluckas.

„Tai yra gan sudėtinga diskusija, nes alternatyvios, tvirtos daugumos tiesiog nėra. Yra dabar 74 daugumos balsai, kurie dažnai dabar būna ir mažumos, nes prabyra arba kažkas nenori balsuoti. Ir lygiai taip pat opozicijoje, jeigu jau kažkas formuotųsi ir dėliotųsi, irgi ten būtų 70+ Seimo narių, tai to tvirtumo tikrai alternatyvaus nebus“, – taip pat pažymėjo politikas.

A. Norkienė: balsavimas dėl nepasitikėjimo labai aiškiai parodytų, ar Vyriausybė gali tęsti darbus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat neatmeta galimybės po balsavimo dėl biudžeto paremti iniciatyvą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe procedūros organizavimo.

„Kolega A. Mazuronis tokią kaip mintį iškėlė posėdyje, kur renkasi mūsų opozicinių frakcijų atstovai, turbūt gal po premjerės to pasisakymo, kad nevarkite ir gal tiesiog nepasitikėjimo procedūrą surenkite visai Vyriausybei užuot rengiant tas interpeliacijas atskiriems ministrams. Tai ta mintis yra, kaip sakoma, ant stalo“, – sakė A. Norkienė.

„Dabar tas laikotarpis, kai visi iš tikrųjų labiau gilinamės į biudžetą ir teikiame siūlymus. Tai natūralu, kad ta mintis taip ir yra padėta. O manau, kad dabar ketvirtadienį renkamės į posėdį po tokios ilgesnės pertraukos, tai bus proga vėl apie tai padiskutuoti. Nors iš kitos pusės, bet kokiu atveju lapkritį biudžetą priiminėsime, o tai irgi yra atspindys, ar Vyriausybė turi pasitikėjimą daugumos“, – pridūrė ji.

Politikė mano, kad slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo Vyriausybe atskleistų, kiek realiai paramos Ministrų Kabinetas turi.

„Tas balsavimas parodytų labai aiškiai, ar Vyriausybė gali tęsti savo darbus, ar reikia keisti. Tai iš dalies ta procedūra tiesiog taupytų laiko. Niuansai šios procedūros tikrai yra kiti, kadangi tai yra slaptas balsavimas, niekas parlamentarams už nugarų nestovi ir nežiūri“, – akcentavo ji.

Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau tris interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Visi šie procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.

Opozicija neatmeta galimybės, kad netrukus interpeliacija gali būti inicijuojama ir aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.