Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad sutarimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) yra darbdavių ir darbuotojų susitarimo klausimas ir Vyriausybė palaikys tokį dydį, dėl kurio bus susitarta.

„Vyriausybės nuomone, geriausia būtų tokia minimali alga, dėl kurios susitartų darbuotojai ir darbdaviai, todėl, kad viešajame sektoriuje dirba labai mažai žmonių už minimalią algą, valstybė, kaip darbdavys, tikrai turi labai mažai darbuotojų, kurie dirba už minimalią algą. Dauguma darbuotojų dirba už didesnį darbo užmokestį“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Jeigu darbdaviai su profsąjungų atstovais susitartų, tai manau, kad bet kokiam susitarimui Vyriausybė galėtų pritarti, ar tas susitarimas įvyks, pamatysime šiandien“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė aiškina, kad MMA dydis nebūtinai turi būti toks, koks dabar numatytas pagal nustatytą formulę. Tačiau, pasak jos, reikia matyti ir ekonomikos kontekstą.

„Vakar Finansų ministerija atnaujino ekonomines projekcijas ir vidutinio darbo užmokesčio projekcija ateinantiems metams nebėra dviženklė, tai tą reikia turėti mintyje. Ekonomikos augimas taip pat prognozuojamas pakankamai nuosaikus, jeigu kažkokių papildomų rizikų nebus ir mūsų partneriai euro zonoje, jei jų ekonomika plėtosis, kaip dabar yra prognozuojama, tai ekonomikos augimas kitais metais labai santūrus“, – sakė politikė.

„Geriausiu atveju, darbo užmokesčiu augimas vienženklis, tai kalibruojant susitarimą dėl MMA, reikia tą turėti omenyje“, – pridėjo ji.

I. Šimonytė aiškina, kad MMA dydis yra ne biudžeto naštos, o susitarimo tarp darbdavių ir darbuotojų klausimas. Vyriausybė, anot jos, galėtų pateikti savo MMA dydžio siūlymą tik tuo atveju, jeigu Trišalei tarybai dėl dydžio susitarti nepavyks.

„Tai yra ne biudžeto naštos, o susitarimo klausimas, ar darbdaviai su darbuotojais gali susitarti dėl tokio dydžio darbo užmokesčio ir tokio šuolio, tuomet, kada vidutinis darbo užmokestis auga 8 proc. Nežinau, galbūt gali susitarti, bet palikime pirmiausia išsiaiškinti, ar gali susitarti. Jeigu nesusitars, tada Vyriausybė pateiks savo pasiūlymą“, – tvirtino premjerė.

Iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Tačiau, tokį siūlymą palaiko Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Vis tik, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija tvirtina, kad MMA dydis, kurį vasaros pradžioje įvardijo Lietuvos bankas, turėtų minimali riba ir apie mažesnį dydį negali būti kalbos.