Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva sieks sutarimo, kad rytiniame flange dislokuotos pajėgos atliktų ne tik atgrasymo funkciją, bet ir būtų iš karto pasirengusios vykdyti gynybinius veiksmus užpuolimo atveju.

„Dėl ko kovojome paskutinius tris-keturis mėnesius, yra NATO, kuris siekia ne tik atgrasyti galimą priešininką, bet taptų Aljansu, kuris aiškiai pasakytų, jog užpuolimo atveju Aljansas ginsis nuo pat pirmos sekundės, nuo pirmojo centimetro“, – antradienį LRT radijui kalbėjo G. Landsbergis.

„Panašu, kad bent jau šiandien galime tikėtis, kad tą pavyks pasiekti“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, Aljansui apsisprendus skirti papildomus karinius pajėgumus Baltijos šalims, svarbu, kad šie kariai nuo pat pradžių, kartu su nacionalinėmis pajėgomis, būtų pasirengę gintis nuo galimo agresoriaus veiksmų.

„Jeigu mes išeiname su konkrečiais praktiniais įsipareigojimais, kad partneriai yra pasiruošę skirti aiškius pajėgumus, kurie būtų ar tai rotaciniu principu, ar nuolatos išdėstyti Rytų flango valstybėse, tai būtų pirmasis ne tik atgrasymo, bet jau konkrečios gynybos elementas“, – aiškino G. Landsbergis.

Ispanijos sostinėje Madride NATO viršūnių susitikimas vyks birželio 29-30 dienomis.

Aljanso valstybių lyderiai aptars Rusijos agresijos keliamas grėsmes ir atsaką į jas. NATO valstybių vadovai taip pat diskutuos ir priims naują Aljanso Strateginę koncepciją.

Viršūnių susitikime, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, Lietuva sieks sprendimų, reikšmingai stiprinančių Baltijos regiono ir viso NATO rytinio flango gynybą.

Madride Lietuva taip pat parems Suomijos ir Švedijos prašymus dėl narystės NATO.