Dauguma Lietuvos miestų jau pradeda ruoštis žiemai – derina puošybos projektus, dirba su autoriais, kuriančiais viešųjų erdvių kalėdinį įvaizdį bei dekorą. Kalėdinė puošyba Lietuvoje tapo fenomenu – įspūdingos instaliacijos kasmet vilioja turistus, užsienio žurnalistus bei skatina turizmą šalies viduje. Kokia puošyba kuria didžiausia vertę bei trauką? Kokios mados vyrauja šiais metais?

Pasak architektės Jolantos Tūraitės, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje susiformavo išskirtinis Kalėdų dekoravimo stilius.

„Jei daug kur pasaulyje vyrauja klasikinis dekoras, dėmesys kreipiamas į gatvių puošybą, kalėdines muges, Lietuvoje būtent teminės eglutės tapo akcentu. Tyčia ar netyčia, galbūt ir žiniasklaidos pagalba, gražiausių eglių rinkimai skatina vietinį turizmą, pasididžiavimą savo miestu. Gyventojai balsuoja, jie nori, kad jų eglutė būtų išskirtinė. Susiformavo idėjinės kokybės poreikis“, – pasakoja architektė.

Jos teigimu, šalies miestų ir miestelių vadovai kasmet tikisi originalių viešųjų erdvių dekoro projektų, kurie atlieptų vietos dvasią – istoriją, heraldiką arba tų metų temą, nuotaikas. Juntamas poreikis originalių medžiagiškumų, prioritetas teikiamas tvariems sprendimams. Tam tikrus puošybos poreikius padiktuoja ir laikmečio kontekstas.

„Kalėdų eglutė yra tarsi savotiška tribūna, kurioje galima išsakyti tai, kas svarbu miestui – jo gyventojams, svečiams, o galbūt ir tarptautinei auditorijai. Pavyzdžiui, šiais metais jaučiame ypatingą duoklę bendruomenėms, norą susitelkti, po pandemijos, karo fone priminti, jog Kalėdos – bendrystė, šiluma, buvimas kartu“, – kalba J. Tūraitė.

Ji atskleidžia ir kelias charakteringas šių metų Kalėdinės puošybos tendencijas.

„Pastebime, jog šventinėje puošyboje daugėja modernaus, stilingo dizaino dekoracijų iš medžio ir kitų natūralių medžiagų, varijuojama tekstūromis ir spalvomis. Paklausus dekoras iš perdirbtų žaliavų, madinga vintažinė stilistika.

Manome, jog šiais metais vyraus šilta girliandų spalva ir, matyt, dalies miestų eglių puošyba bus labai panaši vieną į kitą, ypač jei bus pasirinktos „gyvos“ eglutės. Kaip be būtų, svarbiausia – subalansuota estetika, stilistinis vientisumas, temos nuoseklumas ir Kalėdų dvasią atspindintys miestų suasmeninti sprendimai.“

Puošybos madas diktuoja lietuvių autoriai

Tiesa, kaip vaizduoti bei dekoruoti pačią Kalėdų eglutę – klausimas, į kurį kasmet tenka pažiūrėti nauja perspektyva, pasakoja šventinės puošybos dizaineris Dominykas Koncevičius.

„Kai Lietuvoje pradėjome naudoti karkasines eglutes su gyvomis šakomis, tai atvėrė naujas galimybes rinktis kūrybos priemones. Galima dar įdomiau pažvelgti į kalėdinę eglutę ir išplėsti jos, kaip Kalėdų simbolio, interpretacijos ribas“, – kalba dizaineris.

Eglutė-namelis, puošusi Vilniaus Katedros aikštę 2015 metais, tapo ikoniškų Lietuvos eglių kūrimo pradžia. „Buvo pasirinkta laisva eglutės interpretacija, kuri sulaukė daug kopijų, citatų pasaulyje. Manau, įvedėme naują madą pasaulyje eglute pabandyti išreikšti kažką daugiau nei eglutę“, – pasakoja D. Koncevičius.

Tačiau, ar konceptualūs meninio dekoro projektai – kiekvienam?

„Galbūt ne kiekvienas užsakovas turi poreikį savaime. Tačiau rinkoje yra susiklosčiusi tokia situacija, jog kūryba nėra įkainojama, ji neatsispindi sąmatoje. Kainuoja medžiagos, darbas, dekoracijos, montavimo darbai. Autorinio projekto kaina yra tokia pati, kaip ir kataloginio dekoro. Skirtumas tas, jog kiekiu ir gausa, su dabartiniais puošybos biudžetais, vargu, ar ką nustebinsi, o su išskirtine idėja – gali“, – įsitikinęs dizaineris.

Išskirtinis lietuvių bruožas – reiklumas

Kokie kriterijai svarbiausi, kuriant šventinę nuotaiką prekybos bei paslaugų erdvėse? Pasak sostinės Žvėryne esančio prekybos centro (PLC) UAB „Panorama“ direktorės Birutės Kalanovaitės, prioritetas teikiamas unikalumui bei tvariems sprendimams.

„Mes ieškome individualumo, o ne klasikinio dekoro, kuris visur vienodas. Kasmet apvažiuojame Europos prekybos centrus ir matome, kad tų standartų pilna – vienodų briedžiukų, elniukų, judančių meškiukų. Galbūt miestuose, kur didelės masės žmonių, visiems tinka, bet pas mus – kitaip. Konkurencija yra didelė, o išskirtinis lietuvių bruožas – reiklumas“, – kalba vadovė.

Pagrindinės eglutės įvaizdis keičiamas kasmet, tačiau dalis dekoracijų, pagal individualų užsakymą pagamintų šviečiančių instaliacijų tarnauja ne vienerius metus. „Reikia nepamiršti, kad turim ribotus išteklius. Turėdamas didelį biudžetą, galbūt gali sukurti gausą, viską apdėdamas lemputėmis, bet kai pinigų yra limitas, tada jungiasi kūryba, koncepcija, ilgalaikiai sprendimai“, – komentuoja B. Kalanovaitė.

Ar svarbu, kuriant šventinį įvaizdį, atliepti tų metų miesto temą? „Jeigu ateina gera idėja ir ji turi sinergiją su miestu, tokią idėją visuomet palaikau. Bet jeigu koncepcijos nesijungia, tada geriau daryti visai kažką kito. Kitą kartą klientas nori atvažiuoti pas mus, nes čia kitaip, nei visur kitur mieste“, – atsako pašnekovė.

Vilnius – ganėtinai tamsus, lyginant su kitais Europos miestais

Kaip pastebi architektė J. Tūraitė, šiauriniame regione, kur tamsus metų laikas užsitęsia, norisi turėti kuo daugiau šviesa įveiklintų viešųjų erdvių, skirtų laisvalaikiui, pasivaikščiojimams.

„Šviesa neša gyvybę, kuria trauką, keičia vietos emociją. Geras pavyzdys – Dzintarų miško parkas Jurmaloje, kurį žiemą nuspręsta dekoruoti šviečiančiomis instaliacijomis. Jei anksčiau parke retai sutikdavai lankytojų šaltuoju metų laiku, atidarymo vakarą lankytojų buvo tiek daug, jog susidarė eilės“, – pasakoja ji.

Puošybos ekspertė panašią tendenciją pastebi ir Lietuvoje, nors, jos įsitikinimu, šviesa įveiklintų erdvių galėtų būti gerokai daugiau.

„Einama ta linkme, kad šviesos visur būtų kuo daugiau. Sostinės Bernardinų sodo puošyba – sėkmingas akcentas. Tačiau apskritai kalbant, Vilnius žiemą – ganėtinai tamsus, lyginant su kitais Europos miestais. Papuošimų mieste yra gana mažai ir jie – lokalūs – Katedros aikštė, Gedimino ir Konstitucijos prospektai, kelios gatvės senamiestyje ir įvažiavimai į miestą. Kiekvienas parkas galėtų turėti savo erdvę, sugrįžti tiltų puošyba“, – komentuoja J. Tūraitė.