Lietuvos pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategijoje pabrėžiama, jog talentų pritraukimas tampa vienu iš mūsų valstybės prioritetų siekiant populiarinti Lietuvos vardą užsienio šalyse. Priežasčių talentams atrasti ir pamėgti Lietuvą yra nemažai. Akcentuojama, jog Lietuvoje nebūtina rinktis tarp mėgstamo darbo ir turiningo laisvalaikio. Atstumai čia trumpi, todėl galime sakyti, kad apie tikras spūstis keliuose nesame girdėję. Įgūdžiai ir žinios Lietuvoje lemia daugiau negu amžius ar statusas, o įsteigti savo verslą gerokai lengviau nei daugelyje užsienio valstybių.

Tinkamos ir tikslingos informacijos užsienio piliečiams sklaida – vienas pirmųjų žingsnių, galintis padėti pritraukti užsienio talentus čia. Ne paslaptis, kad užsienio studentai šalyje kuria pridėtinę vertę aukštojo mokslo kokybės skatinimui, todėl beveik kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla siekia studentų iš užsienio skaičiaus augimo ir tam skiria daug dėmesio. Tarptautiniai studentai universitetuose ar kolegijose praturtina studentų ir dėstytojų kasdienybę. Jie plečia bendramokslių akiratį, kuria tarptautinę aplinką bei skatina aukštąsias mokyklas pasitempti kuriant studijų programas ir keliant dėstytojų kompetencijas.

Švietimo mainų paramos fondas jau daugiau nei dešimtmetį įgyvendina „Study in Lithuania“ projektą ir kviečia užsienio studentus studijoms rinktis būtent mūsų šalį.

Studentų skaičiai kasmet auga

Remiantis Švietimo mainų paramos fondo 2019 metais atliktu tyrimu, užsienio studentams pasirinkimą studijuoti Lietuvoje lėmė siūlomų studijų programų (65%) ir šalies patrauklumas (30%). Tarp svarbiausių motyvų renkantis studijas nurodoma bendra studijų kokybė (64,9%), studijų aktualumas ir pritaikomumas praktikoje (63,2%), galimybės keliauti ir gyventi kitose ES šalyse (59,5%) bei aukšta dėstytojų kompetencija (57,9%).

Nors 2022-aisiais regioną supurtė rusijos karinė invazija kaimyninėje Ukrainoje, tuo pakenkdama Lietuvos, kaip saugios šalies, įvaizdžiui, užsieniečių susidomėjimas studijomis Lietuvoje anaiptol nesumenko. Tiesą sakant, netgi priešingai! 2022-aisiais Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros projekto „Study in Lithuania“ svetainę www.studyin.lt kas mėnesį lankė per 17-22 tūkstančius asmenų iš užsienio. Iš viso portalas per metus sulaukė daugiau kaip 154,000 lankytojų. Tai – net 21,000 daugiau lankytojų palyginti su 2021-aisiais metais.

Šiais mokslo metais studentų užsieniečių Lietuvoje – beveik 11,000 iš net 158 skirtingų užsienio šalių. Tai net 2,000 studentų daugiau nei 2021-aisiais. Studijomis Lietuvoje domisi ir studijuoti į Lietuvą vyksta ne tik iš kaimyninių ar istoriškai giminingų šalių – Lenkijos, Sakartvelo bei Ukrainos, bet ir tolimųjų Indijos, Nigerijos, Pakistano, Turkijos ir kitų šalių piliečiai. Tai nenuostabu. Aukštasis mokslas Lietuvoje statistiškai kainuoja mažiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, o jo kokybė nė kiek nenusileidžia didesnėse ir brangesnėse šalyse įgyto išsilavinimo kokybei. Be to, studento įgytas diplomas yra pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje.

Didelė pasiūla

Aukštojo mokslo pasiūla Lietuvoje itin plati. Lietuvos aukštosios mokyklos užsieniečiams siūlo daugiau kaip 600 įvairių sričių bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programų anglų kalba. Svetainės www.studyin.lt duomenimis daugiausiai dėmesio sulaukia medicina, verslo ir turizmo administravimas bei inžinerijos mokslai.

Šiemet itin daug dėmesio buvo skiriama studentų iš Ukrainos paramai: suburtas pagalbą ukrainiečiams siūlančių aukštųjų mokyklų tinklas, parengta bendra informacija apie Ukrainos studentams siūlomas galimybes, suteiktos specialios stipendijos ukrainiečiams, skirtos Lietuvių kalbos ir kultūros kursų kaštams padengti.

Šiais mokslo metais Lietuvoje studijuoja beveik pustrečio tūkstančio Ukrainos piliečių.

Studijų Lietuvoje populiarinimas

Prieš daugiau kaip dešimtmetį savo veiklą pradėjęs projektas „Study in Lithuania“ aktyviai prisideda prie studijų Lietuvoje populiarinimo užsienyje. Ne vienam užsieniečiui „Study in Lithuania“ jau padėjo apsispręsti pasirenkant studijas ir įgyjant tarptautinės patirties būtent mūsų šalyje. Viešinant studijų Lietuvoje galimybes „Study in Lithuania“ projekto vykdytojai dalyvauja tarptautinėse švietimo parodose ir renginiuose, bendrauja su ambasadomis ir giminingomis institucijomis, administruoja informacinę svetainę www.studyin.lt bei socialinius tinklus.

Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, jį įgyvendina VšĮ Švietimo mainų paramos fondas.

Ar pasilieka studentai Lietuvoje?

Pasaulį sudrebinusi COVID-19 pandemija paskatino ir skaitmeninį tarptautiškumą. Aukštosios mokyklos ėmė siūlyti daugiau galimybių studijuoti norimą sritį nuotoliniu būdu, nepaliekant savo tėvynės. Tai daugeliui studentų atrodo patrauklu. Jei anksčiau studentas nebūtų rinkęsis Lietuvos dėl oro sąlygų ar didelio atstumo nuo namų, dabar jis turi galimybę pasirinkti Lietuvoje siūlomą jį dominančią studijų kryptį ir studijuoti nuotoliniu būdu niekur neišvykdamas.

Tačiau, remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA duomenimis, iš visų į Lietuvą atvykusių studentų po studijų Lietuvoje dirbti kol kas pasilieka tik apie 7 proc. užsieniečių. Kiti siekti karjeros grįžta į gimtinę arba ieško galimybių kitose šalyse. Šį skaičių siekiama sistemingai auginti, bet tai nėra paprasta. Nors Lietuvoje studijas baigę užsienio studentai turi teisę pasilikti Lietuvoje dar penkiolika mėnesių siekdami įsidarbinti – šia galimybe pasinaudoja mažuma. Nekonkurencingi atlyginimai, biurokratiniai sunkumai tvarkantis leidimo gyventi šalyje dokumentus, bei keblus sveikatos apsaugos užtikrinimas – tik kelios užsieniečių įvardijamos priežastys, skatinančios nelikti Lietuvoje.

Anot Švietimo mainų paramos fondo direktorės Daivos Šutinytės, kokybiškam talentų pritraukimui į Lietuvą vien užsienio studentų neužtenka. „Žinoma, kad išsilavinimą Lietuvoje įgyjantys užsienio šalių piliečiai yra itin svarbi grupė – juos turėtume skatinti pasilikti ir kurti šalyje, kurią pažįsta ir turi tam tikros gyvenimo Lietuvoje patirties, be abejo – ir draugų. Tačiau studentų galimybės studijuoti Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos Respublikos įstatymų ir migracijos politikos, ne tik nuo studijų programų kokybės ar aukštojo mokslo institucijų teikiamų paslaugų vertės. Tikime, kad šios spragos taisomos, o Lietuvoje aukštąjį mokslą baigę absolventai taps gerokai labiau suinteresuoti pasilikti mūsų šalyje ir savo karjerą tęsti Lietuvoje, taip papildydami talentingų žmonių gretas“, – teigia D. Šutinytė.