Viktorija Dačinskaitė

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių liaudies išmintis. Bet šiuolaikinėse pamokose labai svarbūs ir klausimai „kaip“ arba „kodėl“? Būtent to moko STEAM (science, technology, engineering, art, mathematics) metodika. Integruojant skirtingus dalykus moksleiviai gali mokytis eksperimentuodami, o mokymas neturi apsiriboti vien klasės patalpomis.

Vadovėlių tiesas tikrina patys

Ką pasirinktų mokiniai – tradicinę pamoką klasėje ar eksperimentus laboratorijoje ir tyrimus lauke – atsakyti nesunku. Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia mokydamiesi kitaip. Vienas tokių pavyzdžių – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinys Gustas Mensevičius. Prieš metus STEAM mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“ už savo tyrimą „Korozijos proceso panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimui“ jis net pelnė pirmąją vietą.

„Gustas norėjo patikrinti oro ir aplinkos užterštumą įvertinęs geležies koroziją. Skirtingose Alytaus vietose jis pakabino geležinių vinių. Pagal surūdijusios geležies kiekį eksperimento pabaigoje jis planavo padaryti išvadas apie aplinkos taršą. Maždaug po mėnesio surinkęs, nuvalęs bei pasvėręs vinis ir atlikęs skaičiavimus jis nustatė surūdijusios geležies masę“, – pasakoja jo darbo vadovė, chemijos mokytoja ekspertė Janė Liutkienė.

Anot jos, tyrimas patvirtino ir moksleivio keltą hipotezę dėl labiausiai užterštų vietų mieste. Pavyzdžiui, didžiausia tarša nustatyta greta judrių, didelio intensyvumo gatvių, taip pat Pramonės gatvėje, kur veikia metalo surinkimo ir perdirbimo įmonė. Privačių namų kvartale šalia Nemuno, nors kai kurie gyventojai šildosi kūrendami kietąjį kurą, tarša mažesnė.

Eksperimentas buvo vykdomas iš dalies laboratorijoje, iš dalies lauko sąlygomis. Ir tai, ko gero, puikus įrodymas, kad klasė – ne vienintelė vieta, kur gali vykti pamoka. J. Liutkienė sutinka, kad vaikams svarbu mokytis per patirtį: „Su mokiniais važiuojame į įmones susipažinti su jų specifika. Ten jie pildo darbo lapus, domisi technologija, karjera, darbo sąlygomis, chemija, ekologija. Kai mokiniai pradeda pažintį su augalais, geriausia tai daryti parke ar skvere, miškelyje. Jeigu kalbame apie mokymąsi kitoje erdvėje, aš esu už.“

Mokėsi eksperimentuodamas

Paklaustas, ko išmoko atlikdamas aplinkos užterštumo tyrimą, Gustas vardija tris dalykus: „Svarbiausia –sužinojau, kaip atsirinkti informaciją, kurios reikia ir kurios neverta mokytis. Jau dabar galiu pritaikyti šitas žinias. Be to, įgijau praktikos ruošdamas tiriamuosius darbus, manau, to prireiks universitete. Trečia, sužinojau labai daug įdomios informacijos apie koroziją.“

Įdomiausia, anot jo, buvo lyginti oficialius Alytaus miesto taršos žemėlapius ir tuos tyrimus, kuriuos pats padarė. Kai kurie žemėlapiai sutapo, kai kurie labai skyrėsi. Vaikinas taip pat sako, kad buvo labai įdomu stebėti vinis: vienos jų rūdijo labai greitai, kitos – labai lėtai.

Kai ugdymo procesas įdomus ir didelė jo dalis vyksta laboratorijose arba lauke, tokios pamokos neprailgsta.

Skirs priemonių tyrimams

Kad tiriamoji veikla ugdymo įstaigose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus Švietimo ir mokslo ministerija planuoja atnaujinti gamtos ir technologinių dalykų mokymosi aplinką daugiau kaip 700 šalies mokyklų, kuriose mokosi 1–8 klasių mokiniai. Tam iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto bus skirta beveik 7 mln. eurų vertės įvairių naujų šiems mokslams reikalingų mokymosi priemonių.

Tarp perkamų priemonių – gamtos tyrinėjimo, mechanikos, elektronikos mokomieji rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, kėlimo mechanizmai ir kt.
Kartu bus parengta metodika, kaip mokytojams ir mokiniams pamokose veiksmingai naudoti nupirktas priemones. Planuojama parengti apie 100 pamokų metodinės pagalbos priemonių, kurias sudarys pamokų aprašymai ir filmuota medžiaga.

Panašių priemonių gamtos mokslų pamokoms maždaug 400 mokyklų, daugiausia gimnazijoms, buvo skirta ir 2010–2012 metais.