Švedijos Karališkoji mokslų akademija pranešė, kad Nobelio fizikos premija skiriama Johnui Clarke'ui, Micheliui H. Devoretui ir Johnui M. Martinisui už atradimus kvantinės mechanikos srityje.

„Kvantinė mechanika leidžia dalelei judėti tiesiai per barjerą, naudojant procesą, vadinamą tuneliavimu“, – antradienį pranešime spaudai apie apdovanojimą teigė akademija.

„Vienas iš pagrindinių fizikos klausimų yra maksimalus sistemos dydis, kuriame galima stebėti kvantinės mechanikos reiškinius. Šių metų Nobelio premijos laureatai atliko eksperimentus su elektrine grandine, kurioje jie pademonstravo kvantinio tuneliavimo reiškinį ir kvantizuotus energijos lygius sistemoje, kuri yra pakankamai didelė, kad ją būtų galima laikyti rankoje“, – paaiškinama pranešime. 

Pasak Nobelio premijų komisijos, šių metų laureatai atliko eksperimentus su elektrine grandine, kurioje „pademonstravo tiek kvantinį tuneliavimą, tiek kvantinius energijos lygius sistemoje, kuri yra pakankamai didelė, kad tilptų į ranką". Kai kalbama apie didelį dalelių skaičių, kvantinės mechanikos efektai paprastai tampa nereikšmingi, tačiau, pasak komisijos, šių fizikų eksperimentai parodė, „kad kvantinės mechanikos savybės gali būti konkretizuotos makroskopiniu mastu.“

„Nuostabu, kad galime džiaugtis tuo, kaip šimtmetį skaičiuojanti kvantinė mechanika nuolat siūlo naujas staigmenas. Tai taip pat yra labai naudinga, nes kvantinė mechanika yra visų skaitmeninių technologijų pagrindas“, – sakė Nobelio fizikos komisijos pirmininkas Olle Eriksson.

Johnas Clarke'as (g. 1942) yra Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius. Michelis H. Devoretas (g. 1953) dirba profesoriumi Jeilio universitete ir Kalifornijos universitete Santa Barbaroje. Johnas M. Martinisas (g. 1958) yra Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesorius.

ELTA, DPA inf.