Rusijos pareigūnai toliau vykdo informacines operacijas apie karo belaisvių mainus, kad galėtų vaizduoti Ukrainą kaip nenorinčią derėtis ir pakirsti ukrainiečių pasitikėjimą savo vyriausybe, naujoje ataskaitoje teigia Karo studijų institutas (ISW).

Ekspertai pažymi, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova lapkričio 27 d. pareiškė, jog Rusija turi 630 Ukrainos karo belaisvių, kuriuos Rusija yra pasirengusi „nedelsiant“ iškeisti per lygiaverčius mainus, sąrašą. ISW taip pat priminė, kad Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova gruodžio 2 d. paskelbė 630 Ukrainos karo belaisvių sąrašą ir nurodė, jog Ukraina esą atsisakė surengti Rusijos pasiūlytus mainus.

Vienas Rusijos šaltinis lapkričio 29 d. ir gruodžio 3 d. taip pat pažymėjo, kad M. Zacharovos ir T. Moskalkovos pareiškimai apie tariamą Rusijos pasirengimą surengti didelius karo belaisvių mainus tėra bandymas pateikti klaidingą naratyvą, jog Ukrainos vadovybė nenori derėtis su Vakarų partneriais ir sąjungininkais, tuo pat metu apgaulingai vaizduojant Rusiją kaip derybomis suinteresuotą šalį.

ISW vertinimu, Kremliaus informacinės operacijos apie karo belaisvius greičiausiai yra skirtos nukreipti dėmesį nuo paties Kremliaus pastangų sutrikdyti karo belaisvių mainų procesą ir nuoseklių pranešimų apie Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant egzekucijas.

„Rusija, o ne Ukraina anksčiau demonstravo nenorą keistis karo belaisviais, kadangi Rusija, anot pranešimų, daug mėnesių atmetė Ukrainos siūlymus surengti mainus iki Ukrainos puolimo Kursko srityje pradžios 2024 m. rugpjūtį“, – sakoma ataskaitoje.

Ukrinform inf.