Seimas po svarstymo pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimams,  pagal kuriuos nuo kitų metų turėtų keistis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didėti minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugėti skatinimo priemonių.

Skelbiama, kad pagal projektą, pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami atsižvelgiant į įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur.

Tokiu atveju biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didėtų 7 proc. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidėtų nuo 65 iki 610 Eur ir paliestų apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės beveik 39 mln. Eur.

Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarytų 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.

Kintamoji dalis galėtų likti kaip viena iš sudėtinių darbo užmokesčio dalių, jeigu ji būtų numatyta darbo apmokėjimo sistemoje. Kintamoji dalis taip pat liktų darbo užmokesčio sudėtine dalimi 2024 metais po vertinimo už 2023 metus.

Projekte numatyta, kad darbuotojus būtų galima skatinti įvairiais kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant piniginę išmoką, papildomas apmokamos poilsio dienas, padidinant pareiginės algos koeficientą, finansuojant kvalifikacijos kėlimą.

Atlyginimų didinimas pedagogams

Svarstomomis pataisomis siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidėtų 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 30 proc.

Tokiu pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Pakeitimais planuojama padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas, jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip, pasak iniciatorių, siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarytų nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų. Pareiginės algos didėtų daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 18 parlamentarų. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

ELTA inf.