Pastaruoju metu paaiškėjo daugiau kandidatų, 2024 metais pretenduosiančių į Lietuvos Prezidento postą.

Advokatas I. Vėgėlė dalyvaus prezidento rinkimuose

Teisininkas Ignas Vėgėlė paskelbė dalyvausiąs kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Girdėdamas ir jausdamas daugybės Lietuvą mylinčių žmonių pasitikėjimą, apsisprendžiu dalyvauti ateinančiais metais vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose“, – teigė I. Vėgėlė.

„Aš neatstovauju jokiai politinei partijai ar politiniam interesui. Nesu įsipareigojęs jokiam stambiam verslui ar ekonominei grupei. Nesu jokios politinės partijos narys – tuo labiau, nesu įsipareigojęs jokiai užsienio valstybei ar bet kokiai specialiai ar saugumo tarnybai“, – nurodė kandidatas.

Apie savo sprendimą advokatas paskelbė trečiadienį sostinės Vaidilos teatre surengtame susitikime su palaikytojais. Renginio metu rodyti vaizdo įrašai, kuriuose pasisakė ir visuomenėje žinomi žmonės – aktorius Ramūnas Cicėnas, atlikėjai Vilius ir Violeta Tarasovai, Žydrūnas Savickas.

„Laisvė ir teisingumas“ kelia A. Paulausko kandidatūrą į šalies vadovo postą

Partija „Laisvė ir teisingumas“ kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose kelia laikinojo pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.

Tokį sprendimą priėmė antradienį posėdžiavusi partijos valdyba.

Liberalų sąjūdis nekels kandidato į šalies vadovo postą

Antradienio vakarą posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba nutarė siūlyti partijai nedalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose. Pasak liberalų, dėmesys bus skiriamas Seimo ir Europos Parlamento rinkimams.

„Valdyba priėmė sprendimą vienbalsiai nedalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose“, – po posėdžio žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kolegoms pasakiau savo sprendimą, kad neketinu dalyvauti ir siūlau partijai nekelti kandidato. Mano sprendimo motyvai buvo tie, kad, visų pirma, kaip partijos pirmininkė prioritetą teikčiau tikrai Seimo rinkimams – kaip svarbiausiems partiniams rinkimams kitais metais“, – argumentavo ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, jos sprendimui įtakos turėjo ir šiuo metu einamos pareigos – politikė nurodo, kad tokiu atveju, jeigu rinkimuose dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, „būtų logiška“, kad vienas šalies vadovų dėl posto nesivaržytų.

„Būtų labai logiška, kad vienas valstybės iš trijų valstybės vadovų nedalyvauti tose rungtynėse, o sukoncentruotų visą dėmesį į tų darbų, kurie privalo vykti, užtikrinimą“, – nurodė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Sprendimui įtakos turėjo ir verdiktas „MG Baltic“ byloje

Politikė pripažino, kad partijos sprendimui pasitraukti iš prezidento rinkimų kovos įtakos turėjo ir praėjusią savaitę Apeliacinio teismo paskelbtas sprendimas vadinamojoje „MG Baltic“ byloje – partijai skirta beveik 400 tūkst. eurų bauda. Tačiau, pabrėžė ji, tai nebuvo esminis argumentas, nulėmęs valdybos sprendimą.

„Tai nebuvo vienintelis argumentas ir tikrai ne esminis“, – patikino ji.

„Tai priverčia mus kitais metais gyventi taupiau. Bet su kolegomis prisiminėme, kad yra buvę ir sudėtingesnių išbandymų. Manau, kad kitais metais ir pasirengsime rinkimams, ir juose sudalyvausime“, – teigė V. Čmilytė-Nieslen.

Kiti kandidatai

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

ELTA inf.