Trečiadienį aštuonios skėtinės organizacijos, vienijančios per 1 tūkst. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir profesinių sąjungų, kartu su mokslininkais aukščiausioms šalies valdžios institucijoms išsiuntė kreipimąsi, kuriuo politikai yra raginami ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet įgyvendinti daug didesnius sistemos pokyčius. Dokumente prašoma sukurti deramas sąlygas adekvačiam viešųjų paslaugų finansavimui, kuris padėtų įgyvendinti valstybės užsibrėžtus tikslus mažinti skurdo riziką ir pajamų nelygybę.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad nors Vyriausybė teigia, jog remti viešąjį sektorių nėra lėšų, nebandoma papildomai apmokestinti uždirbančius daugiau. Taip pat, anot jos, daugelis siūlymų, kurie aptarinėjami dabar, tokie kaip nekilnojamo turto (NT) mokestis, nebus naudingi ar net neigiamai paveiks uždirbančius mažiausiai.

„Aptarinėdami valstybės biudžetą, girdime tik vieną sakinį iš Vyriausybės – pinigų nėra, negalime skirti finansavimo viešajam sektoriui. Bet iš tų pačių politikų negirdime aiškių priemonių ir pasiūlymų, kaip jį papildyti ir stabilizuoti. (...) Ir šiandien bet kokia kalba apie mokesčių pakeitimą ir judėjimą progresyvumo link ir to, kad elitas turėtų prisidėti prie socialiai teisingesnės sistemos yra tiesiog nužudoma ir malšinama“, – trečiadienį žurnalistams teigė I. Ruginienė.

„Viešojoje erdvėje sklando siūlymai, kad biudžetas būtų pildomas iš eilinių piliečių kišenės“, – pabrėžė ji.

LPSK pirmininkė paminėjo, kad pirminis mokesčių reformos variantas buvo tinkamesnis, bet dėl tam tikrų interesų grupių buvo pakeistas neigiama linkme.

„Pavasarį buvo neblogas startas su mokestiniais pasiūlymais, bet pamatėme, kokią galią turi siauros suinteresuotos grupės“, – teigė ji.

Organizacijos reikalauja naikinti nepagrįstas lengvatas, didinti ypač daug uždirbančių apmokestinimą

Kreipimesi į institucijas siūloma naikinti dalį Lietuvoje egzistuojančių nepagrįstai didelių lengvatų, taip į biudžetą papildomai surenkant 790 mln. eurų. Taip pat prašoma, apjungiant įvairių rūšių apmokestinamas pajamas, taikyti aukštesnį tarifą uždirbantiems nuo 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančias pajamas, o ne nuo 180 VDU. Be to, siūloma didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir įvesti papildomus apmokestinimo laiptelius uždirbantiems iki 60 VDU, be to, nemažinti progresinio tarifo aukštoms, daugiau nei 60 VDU siekiančioms pajamoms.  

Raginama griežtinti atsakomybę už šešėlinės veiklos vykdymą, taikyti griežtesnes baudas ir stiprinti kontroliuojančių institucijų galias. Teigiama, kad sukontroliavus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) „grobstymą“, biudžetas pasipildytų 1 mlrd. eurų.

Skėtinių organizacijų atstovų teigimu, tokius siūlymus palaiko apie 1250 organizacijų, veikiančių skurdo mažinimo, socialinių paslaugų, švietimo, aplinkosaugos, pacientų, žmonių su negalia, darbuotojų teisių srityse.

ELTA inf.