Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį priėmė sprendimą skelbti streiką. Artimiausiomis dienomis Lietuvos mokyklų atstovai diskutuos dėl konkrečios streiko datos, laiko ir formos.

„Išklausėme ministrą ir nesulaukėme konkrečių pasiūlymų ar sprendimų. Todėl priėmėme sprendimą skelbti streiką“, – pranešė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

„Šiandien priėmėme sprendimą skelbti streiką, per šias dvi dienas diskutuosime dėl konkrečių datų, laiko, formų ir panašių dalykų“, – pridūrė A. Navickas.

Pirmadienį į susitikimą su švietimo darbuotojų profsąjungos atstovais buvo atvykęs ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Jis teigė žurnalistams, kad jei pedagogai nuspręs streikuoti, ministerija gerbs tokią poziciją.

„Jeigu bus streikas, tai bus streikas. Čia yra profesinės sąjungos sprendimas. Jeigu matys, kad reikėtų tokiu būdu išreikšti savo poziciją, tai mes, aišku, ją gerbsime“, – po Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) organizuoto susitikimo kalbėjo G. Jakštas.

G. Jakštas dar kartą pakartojo, kad nėra galimybių šiais metais pakelti atlyginimus pedagogams.

„Nuo šių mokslo metų kelti atlyginimus nėra galimybės, biudžetas yra suplanuotas ir nėra kažkokių perteklinių lėšų ar sutaupymų, kad būtų galima skirti atlyginimams“, – teigė G. Jakštas.

Švietimo darbuotojų profsąjunga jau nuo birželio mėnesio reikalauja gerinti mokytojų darbo sąlygas, pakeliant atlyginimus dar šių metų rugsėjį. Taip pat profesinės sąjungos atstovai prašo sumažinti leistinus klasių dydžius.

ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.

Švietimo ir mokslo profąjungos pirmininkas E. Milešinas: dar nesvarstėme jungimosi prie mokytojų streiko

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigia dar nežinantis, ar jungsis prie Andriaus Navicko profsąjungos organizuojamo mokytojų streiko. Anot jo, tą turės nuspręsti profsąjungos taryba, kuri posėdžiaus kitą savaitę. E. Milešinas neslepia, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) reikalavimai ministerijai kol kas yra per dideli.

„Kol kas mes šio klausimo dar nesvarstėme, todėl negalėčiau atsakyti, ar mes streikuosime, ar ne. Šį sprendimą turėtų priimti mūsų kolegialus organas – taryba. Mes posėdį turėsime kitą savaitę, apie tai šnekėsime ir tada išreikšime savo nuomonę“, – teigė E. Milešinas.

Vis dėlto, pridūrė jis, tikimybė, kad švietimo ir mokslo profsąjunga prisijungs prie A. Navicko atstovaujamų mokytojų, yra nedidelė.

„Bet kol kas tikimybė, kad jungsimės prie streiko ar patys streikuosime, maža“, – sakė E. Milešinas.

„Mes galėtume diskutuoti ar palaikyti, ar nepalaikyti, bet yra iškelti, mano manymu, šiek tiek neadekvatūs reikalavimai. Jeigu einama į protestą, į ginčą, turime susiplanuoti, kad bus pasiektas rezultatas. Čia aišku kaip dieną, kad to reikalaujamo milijardo nebus“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas, turėdamas omenyje švietimo darbuotojų profsąjungos reikalavimą 2024 metais mokytojų atlyginimų didinimui skirti 1,135 mlrd. eurų.

Tačiau, jei bus keičiami streiką organizuojančių reikalavimai, LŠMPS svarstytų prisijungimą.

„Jei bus keičiami kažkokie reikalavimai, jie mažinami, tada bus galima kažką derinti“, – sakė E. Milešinas.

G. Jakštas apie mokytojų sprendimą streikuoti: esu nusiteikęs kalbėtis bet kokiomis sąlygomis

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai (LŠDPS) priėmus sprendimą skelbti mokytojų streiką, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas laikosi anksčiau išsakytos pozicijos. Anot jo, ministerija gerbia pedagogų apsisprendimą streikuoti ir yra pasiruošusi toliau diskutuoti dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo.

„Demokratinėje šalyje gerbiame kiekvieną teisėtą sprendimą. Ir nors pasirinktas toks dialogo kelias, esu nusiteikęs kalbėtis bet kokiomis sąlygomis, nesikeičia ir planai kitais metais mokytojų atlyginimus didinti du kartus: nuo sausio ir nuo kitų metų rugsėjo“, – teigia ministras G. Jakštas.

„O nuo šios rugsėjo 1-osios pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams 20 proc. didinamas atlygis už pasirengimą pamokoms. Tam iš valstybės biudžeto skiriama 7,5 mln. eurų“, – akcentuoja ministras.

Švietimo darbuotojų profsąjunga jau nuo birželio mėnesio reikalauja gerinti mokytojų darbo sąlygas.

LŠDPS siekia, kad nuo šių metų rugsėjo pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas būtų padidintas 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – padidintas dar 30 proc.

ŠMSM skaičiavimais, šiam reikalavimui 2023 m. papildomai reikėtų 138 mln. eurų, o 2024 m. papildomam didinimui reikėtų dar 721 mln. eurų. Iš viso 2023 m. – 138 mln. eurų, o 2024 m. – 1,135 mlrd. eurų. 

Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).

ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.

ELTA inf.