Šalies visuomenės nerimas įvairiose srityse 2022-aisiais, lyginant su 2019-aisiais, išaugo. Šiemet Lietuvos gyventojai labiausiai baiminasi dėl savo finansinės situacijos ir sveikatos, tuo metu mažiausia nerimo kelia fizinis saugumas, bendra kriminogeninė situacija ir karjeros pokyčiai, rodo saugumo indekso tyrimas.

Gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs

Saugumo indekso duomenimis, dauguma (76 proc.) Lietuvos gyventojų jaučiasi finansiškai nesaugūs dėl infliacijos. Tyrimas rodo, kad kylančios kainos šalies visuomenei kelia nemenką nerimą.

„55 proc. gyventojų dėl to pradėjo daugiau taupyti, 46 proc. jų mano, kad gali kilti sunkumų įsigyti būtiniausius maisto produktus, nuošimčiu mažiau tikina, jog tikėtini šildymo sąskaitų mokėjimo iššūkiai. 42 proc. respondentų nurodė, kad pagrindiniai finansiniai išbandymai bus sąskaitos už elektrą“, – rašoma pranešime.

Beveik pusė (45 proc.) respondentų nerimauja, kad dėl kylančių kainų gali nuskursti, o 3 proc. mano, kad jau gyvena skurde.

Saugumo balas šiemet yra -2 

Vertinant skalėje nuo -100 iki +100, bendras šalies gyventojų saugumo balas 2022-aisiais yra -2. Nuo 2019-ųjų jis patyrė nuosmukį – tuomet šis rodiklis per visą tyrimo istoriją buvo teigimas (4). Tačiau visų kitų metų rezultatai buvo prastesni ir, palyginus su 2014-aisiais, Lietuvos saugumo indeksas šiek tiek pagerėjo (3 punktais).

2022-aisiais Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina savo fizinį saugumą ir kriminogeninę padėtį: 34 balai šiemet ir 37 2019-aisiais.

„Kalbant apie visuomenės materialinę bei finansinę padėtį, situacija per pastaruosius trejus metus išliko tokia pati (3 balai), o saugumo jausmas dėl savo darbo netgi pagerėjo vienu punktu. Kaip ir ankstesniais metais, Lietuvos gyventojai vis dar jaučiasi nesaugūs dėl sveikatos. Šis indeksas išlieka neigiamas ir nuo 2019-ųjų sumažėjo 4 punktais“, – rašoma pranešime.

Labiausiai baiminamasi onkologinių susirgimų

Nors šalies gyventojų baimė susirgus nesulaukti kokybiško gydymo Lietuvoje nuo 2019-ųjų sumažėjo, tačiau vis dar išlieka išties didelė.

„Žmonėms taip pat ypač neramu dėl galimybės susirgti sunkia liga, kuriai prireiktų sudėtingo ir ilgo gydymo. Šią baimę jaučia 71 proc. respondentų. Susirgus nesulaukti kokybiško gydymo Lietuvoje baiminasi 65 proc. apklaustųjų“, – teigiama pranešime.

Labiausiai Lietuvoje baiminamasi onkologinių susirgimų (66 proc.) bei širdies ir kraujagyslių ligų (60 proc.), mažiausiai – gripo (24 proc.). COVID–19 baimę jaučia palyginti nedidelė dalis respondentų (29 proc.), o dėl galimų koronaviruso sukeltų apribojimų sugrįžimo nerimauja dvigubai daugiau apklaustųjų (62 proc.).

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pandemiją nekreipė dėmesio į ligą arba atidėliojo vizitą pas gydytoją.

Dėl karjeros jaučiasi ramūs

Tyrimas parodė, kad šalies gyventojai palankiausiai vertina savo fizinį saugumą ir Lietuvos kriminogeninę padėtį. Šie rodikliai šiemet siekia 34 balus ir visais apklausos vykdymo metais išliko panašūs. Tačiau nerimą kelia tai, kad 14 proc. respondentų baiminasi galimo smurto namuose, penktadalis apklaustųjų nerimauja dėl emocinio smurto šeimoje, o ketvirtadalis jų bijo pastarąjį patirti darbe.

„Iš kitos pusės, 45 proc. žmonių bijo, kad gali prarasti darbą ir nesugebės susirasti naujos lygiavertės alternatyvos. Tačiau beveik pusė apklaustųjų dėl savo karjeros jaučiasi ramūs. Pastarasis rodiklis nuo 2019-ųjų Lietuvoje netgi pagerėjo dviem procentiniais punktais“, – rašoma pranešime.

Tyrimą draudimo bendrovės ERGO užsakymu atliko Latvijos visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Iš viso apklausta 1013 Lietuvos 18–75 metų amžiaus gyventojų. Jų buvo prašoma įvertinti nerimą, kurį jiems kelia įvairių įvykių grėsmės. Rezultatus atspindinti indekso vertė yra skaičius nuo -100 iki 100, kur neigiama reikšmė reiškia visišką nesaugumą, o teigiama – visišką saugumą.