Laikas spaudžia: kaip nuo liepos kaupsime pensijai?

Birželio 30-oji – paskutinė diena apsispręsti, ar antrosios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupiantys gyventojai visą pinigų sumą grąžins „Sodrai“, ar stabdys kaupimą ir fonduose paliks sukauptus pinigus iki savo pensinio amžiaus. Kaupti papildomai ar ne – laisvas pasirinkimas. Tačiau vienoks ar kitoks sprendimas lems būsimosios pensijos dydį. Kaip išspręsti šį galvosūkį ir nesuklysti?

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

40 metų dar neturintys dirbantys gyventojai, kurie iki šiol papildomai nekaupė pensijai, nuo šių metų sausio 1 d. buvo įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą atsitiktine tvarka parinktoje pensijų kaupimo bendrovėje. Nors pagalvoti ir nuspręsti buvo skirtas pusmetis, tikrai ne visi yra apsisprendę, ar ir toliau kaups pensijai antrosios pakopos fonduose.

„Kažkaip nespėjau pamąstyti ir nuspręsti, – prisipažįsta 32-ejų vilnietis Artūras, mokantis tik socialinio draudimo įmokas. – Tačiau, mano žiniomis, nieko konkretaus nenutarus nuo liepos automatiškai man bus priskirtas pensijų fondas, ir iš atlyginimo išskaičiuos 3 proc.“

Jaunam vyrui ne kartą buvo siūlyta kaupimo pensijų fonduose paslauga, bet jis į tai pažvelgdavo skeptiškai. „Spėsiu, nuspręsiu vėliau, dar esu labai jaunas“, – kaskart paklaustas atsakydavo.

Kokios reformos įsigalios nuo liepos, rasite rubrikoje „Lietuvoje“.

Prietarų galia veikia ir šiais laikais

Šiais moderniais laikais, kai leidžiame kompiuteriu valdyti savo namus ir per sekundę susisiekiame su kitame pasaulio krašte esančiais artimaisiais, vis dar dažnas triskart nusispjauname per kairį petį, juodai katei perbėgus kelią. Prietarai įsitvirtinę mumyse kur kas giliau, nei manome.

Ramutė ŠULČIENĖ

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto etnologė Daiva Vaitkevičienė patikslina, kad mokslininkai prietarus vadina liaudies tikėjimais, šis terminas vartojamas ir kitose kalbose. Pavyzdžiui, prancūziškai tai – croyances populaires, angliškai folk beliefs, rusiškai narodnyje verovanija, primety. „Nors žodis „prietaras“ turi šiek tiek neigiamo atspalvio, žmonės jį supranta geriau, tad šnekamojoje kalboje galime vartoti ir jį“, – sako pašnekovė.

D. Vaitkevičienės teigimu, liaudies tikėjimai yra būdas aiškinti pasaulį, ieškoti atsakymų, kaip susiję atskiri reiškiniai. Be abejo, šie aiškinimai grįsti ne mokslu, o įsitikinimais, žmonių pastebėjimais, taip pat vyraujančia religija.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Tradicijos“.

Profesija pradedama rinktis jau vaikystėje

Ar jaučiamės laimingi, priklauso ir nuo pasirinktos profesijos. Tačiau ne visi mokyklą baigiantys jaunuoliai tvirtai žino, kokiu gyvenimo keliu pasukti, kur nori studijuoti ir kokią specialybę įgyti. Artimiausi patarėjai – tėvai, tačiau ar jie visada pataria tinkamai?

Dalia VALENTIENĖ

Apklausos rodo, kad tik ketvirtadalis baigusiųjų mokyklą būna tvirtai pasirinkę būsimąją profesiją. Tokie jaunuoliai vadinami brandžiais. „Vieni moksleiviai teigia išvis nežinantys, kuo nori būti, kokią profesiją rinktis, kiti blaškosi tarp kelių pasirinkimų, kartais labai skirtingų, pavyzdžiui, architekto ir mediko profesijų, treti tvirtina jau pasirinkę, žinantys, ko nori, bet norį pasitikrinti, ar tai tikrai yra jų kelias. Pastarieji yra brandžiausi, turintys įvairesnės patirties, remdamiesi ja ir žiniomis apie save jie jau būna priėmę sprendimą“, – aiškina psichoterapeutė ir karjeros konsultantė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos steigėja Dalia Gaidamavičiūtė.

Daugiau informacijos šia tema – rubrikoje „Toks gyvenimas“.