Bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė sako, kad nors šiuo metu šalies infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta augančiam elektromobilių skaičiui, situacija netrukus turėtų keistis.

Pasak jos, lėtą infrastruktūros vystymą lemia ilgas infrastruktūros projektų vystymas, trunkantis 6–12 mėnesių ar ilgiau, taip pat ribotos elektros tinklo galimybės ir vietų skaičiaus prie pagrindinių šalies kelių trūkumas. Didelės investicijos, kurias sudaro elektros įvado statybos, galios mokesčiai, įranga, taip pat skatina operatorius atsakingai įsivertinti reikalingas investicijas.

„Išanalizavus įkrovimo stotelių pasiskirstymą Lietuvoje tampa aišku, kad kai kuriose lokacijose, pvz., didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat kurortiniais miestais laikomuose Druskininkuose, Anykščiuose ir Birštone, viešo įkrovimo prieigų jau yra arba netrukus bus pakankamai“, – pranešime cituojama L. Doraitė-Gudavičienė.

„Situacija kardinaliai skiriasi mažesniuose miesteliuose, taip pat šalia pagrindinių šalies kelių – magistralinių kelių atkarpose A1 ir A2, magistralėje „Via Baltica“. Čia operatoriai mato neatlieptą poreikį iš elektromobilių vairuotojų pusės ir, tikėtina, kad tose atkarpose infrastruktūra bus vystoma intensyviai”, – pažymėjo ji.

Kaip pastebi L. Doraitė-Gudavičienė, nors viešų ar pusiau viešų įkrovimo taškų skaičiumi Lietuva kol kas atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, operatorių strateginiai planai ir planuojamos investicijos šią situaciją kardinaliai pakeis jau per artimiausius kelis metus.

„Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės sako, kad vienas didžiausių iššūkių, ribojantis spartesnę įkrovimo prieigų plėtrą, yra elektros tinklo galimybės nuo urbanizuotų vietovių nutolusiuose taškuose, pvz., prie pagrindinių šalies kelių, transporto koridorių.

Jos teigimu, infrastruktūros plėtra ne visais atvejais yra skatinama tikslingai. Šiuo metu galiojantis Statybos techninis reglamentas įpareigoja elektrifikuoti penktadalį vietų automobilių stovėjimo aikštelėse, nors nuo viso šalies automobilių parko elektromobiliai kol kas sudaro tik 1 proc., tad kol kas šis reikalavimas prasilenkia su realiu rinkos poreikiu ir yra perteklinis.

Lietuvos elektromobilių rinkai ateinantys metai prognozuojami itin intensyvūs. Planuojama, kad iki 2035 m. elektromobiliai sudarys 20 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių, kai šiuo metu jų dalis rinkoje sudaro vos 1 proc., o šiam augimui pritaikyta infrastruktūra – viešojo ir pusiau viešojo įkrovimo prieigų skaičius – per ateinančius šešerius metus augs nuo 1,4 iki 6 tūkst.

Pastaruosius metus Lietuvos elektromobilių parkas plėtėsi itin sparčiai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, lyginant su 2020 m. sausio mėn., kai bendras užregistruotų elektra varomų automobilių skaičius siekė 2,6 tūkst., per ketverius metus jis augo beveik aštuonis kartus.

Vien vasarį, anot Lietuvos energetikos agentūros, elektromobilių registracijos skaičius didėjo 60 proc. arba 244, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, o per pastaruosius dvylika mėnesių elektromobilių užimama parko dalis augo beveik 50 proc.

Tuo tarpu šioms transporto priemonėms pritaikyta įkrovimo infrastruktūra, kaip pastebi ekspertai, vystoma lėtesniu tempu – šiuo metu elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius siekia 1,4 tūkst.

ELTA inf.