Lietuvos ekonomika formaliai paniro į recesiją, tvirtina ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tačiau jis aiškina, kad recesija yra K raidės formos ir nors šalies ekonomika traukiasi jau antrą ketvirtį iš eilės, ne visi tai jaučia.

„Šį kartą Lietuvos ekonomiką į recesiją nutempė pagrindiniu ekonomikos varikliu 2019–2022 metais buvęs pramonės sektorius, sudaręs pusę 8,1 proc. siekusio laikotarpio augimo, tačiau daugelyje kitų ekonomikos sektorių situacija nėra bloga“, – pristatydamas Lietuvos ekonominę apžvalgą teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, labiausiai susitraukė energijos kainoms jautrus chemijos bei nuo atvėsusios būsto rinkos priklausomi baldų ir medienos gaminių sektoriai, bet aukštą pridėtinę vertę kuriantys inžinerinės pramonės ir transporto priemonių gamybos sektoriai toliau auga.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad nedarbo lygis išlieka žemas (8,3 proc.), o darbo užmokestis tebeauga sparčiai (13,3 proc.), tad sumažėjus infliacijai vėl pradėjo didėti gyventojų perkamoji galia.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 2,5 proc.

ELTA inf.