Vidaus reikalų ministerija (VRM), siekiant tobulinti policijos ir kitų statutinių pareigūnų rengimą Lietuvoje, svarsto pertvarkyti Lietuvos policijos mokyklą (LPM) į Viešojo saugumo kolegiją. Čia, kaip planuojama, galėtų būti rengiami būsimi įvairių teisėsaugos institucijų pareigūnai.

Kaip šią savaitę pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, siekiant didinti policijos pareigūnų profesijos prestižą, VRM žada teikti Seimui Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis numato įvairias motyvacines priemones pareigūnams.

„Motyvacinės priemonės, kaip mes galime pritraukti pareigūnus, kaip juos motyvuoti, yra numatytos Vidaus tarnybos statute, kuris yra paruoštas ir Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomos, tai yra ir stipendijos, ir parama, ir vienkartinės skatinamosios išmokos kursantams, ir galimybė kompensuoti būsto paskolas“, – penktadienį lankydamasi Panevėžyje pasakojo A. Bilotaitė.

Ji pranešė, kad VRM svarsto pertvarkyti LPM į kolegiją.

„Taip, mes turime stiprią profesinę Lietuvos policijos mokyklą, bet, kalbant apie koleginį pareigūnų ruošimą, šitas sprendimas padėtas ant stalo ir artimiausiu metu bus priimtas“, – užsiminė ministrė.

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas priminė, kad šiuo metu statutinius pareigūnus ruošia Mykolo Romerio universitetas (MRU), LPM, Pasieniečių mokykla, Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Anot jo, VRM vadovybė mano, kad siekiant geresnio statutinių pareigūnų rengimo, būtinos pertvarkos ir vienas iš variantų, kurį ministerija siūlo – LPM pertvarkyti į Viešojo saugumo kolegiją (arba Policijos kolegiją).

„Vienas iš modelių būtų Policijos mokyklos virsmas į kolegiją. Tai būtų aukštasis koleginis išsilavinimas“, – aiškino viceministras.

Pasak V. Dmitrijevo, jei su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei kitomis institucijomis būtų sutarta dėl Viešojo saugumo kolegijos įkūrimo, joje galėtų būti ruošiami ne tik policininkai, bet ir kiti būsimi statutiniai pareigūnai.

„Tas modelis būtų efektyvus, jei po šiuo stogu apsijungtų ir, pavyzdžiui, Teisingumo ministerijos žinioje esantis Kalėjimų departamentas ir kartu Muitinės tarnyba, esanti Finansų ministerijos žinioje. (...)

Nauja kolegija galėtų vadinti Viešojo saugumo arba Policijos kolegija. Esmė, kad ir kitos institucijos, tarkime, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba galėtų semtis iš ten pareigūnų ir dalintis žiniomis“, – aiškino V. Dmitrijevas.

Viešojo saugumo kolegijos kūrimo atveju, pasak vidaus reikalų viceministro, tikėtina, kad Ugniagesių gelbėtojų mokykla išliktų, o su MRU, ruošiant statutinius pareigūnus, būtų siekiama glaudžiai bendradarbiauti, derinti kolegijos ir MRU studijas.

V. Dmitrijevas tvirtino, kad vis dėlto sprendimas, kaip, kokiais būdais toliau bus ruošiami statutiniai pareigūnai, dar nėra priimtas. Priimti principinį sprendimą Vyriausybėje, anot jo, ketinama artimiausiu metu.

„Tikimės, kad kovo mėnesį užbaigsime diskusiją“, – teigė V. Dmitrijevas.

Policijos mokyklos pertvarkymą į kolegiją palaiko policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Jis, šią savaitę lankydamasis Panevėžyje, teigė, kad tokioje kolegijoje galėtų studijuoti ne tik būsimieji policijos pareigūnai.

„Mes labai aiškiai sakome, kad matome ateitį tik su Policijos kolegija. Galbūt tas pavadinimas dar yra diskutuotinas, tačiau, kad tai būtų policijos žinybinė įstaiga, kurioje vietos užtektų visiems, tai yra ir mūsų kitoms institucijoms įvairiais pagrindais. Mes rasime galimybę apmokyti būsimuosius pasieniečius, finansinių nusikaltimų tyrimo darbuotojus, Viešojo saugumo tarnybos darbuotojus“, – svarstė R. Požėla.

Jis pabrėžė, kad būtina didinti policijos pareigūnų profesijos prestižą, tobulinant pareigūnų rengimą. Šis klausimas, pasak R. Požėlos, ypač aktualus dabar, kai pareigūnų sistemoje itin trūksta.

Policijos departamento duomenimis, 2021 m. į policiją priimti dirbti 343 pareigūnai, pernai – 353. Vis dėlto, skaičiuojama, kad šiuo metu šalies policijos komisariatuose trūksta apie 1350 policininkų.