Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad situacija, kuomet Kinija turi europietiško standarto bėgius, o Lietuvoje ligi šiol yra rytietiško standarto geležinkelio bėgiai yra paradoksali.

„Teko stovėti Kazachstane, pasienyje tarp Kazachstano ir Kinijos, kur juda didžiausi srautai į Europą geležinkeliu. Paradoksas, kad kinai turi europietiško standarto bėgius, tuo tarpu Lietuva turi dar rytietiško standarto bėgius su viena labai reikšminga išimtimi, t.y. europietiškais bėgiais iki Kauno intermodalinio terminalo, kurie dabar yra tikrai ta kryptis, kuria mes dirbame ir kuria turime dirbti ir ją tik plėsti”, – teigė M. Skuodis.

Jis tvirtino, kad kol kas Lietuva dar priklauso Rytų geležinkelių blokui, tačiau šiuo metu išgyvenamas lūžio taškas, kurio metu siekiame dezintegracijos ir prisijungimo prie europietiškos sistemos.

„Priklausome dar tam tikram geležinkelių blokui, kur dėl karo Ukrainoje, dėl sankcijų Baltarusijai, Rusijai, dėl skirtingų krizių esame ties lūžio tašku, pirmiausia dezintegruotis nuo to regiono ir prisijungti prie kito regiono“, – sakė jis.

Ministras įvardino ir siekį, kad Rusija ir Baltarusija iškristų iš dešimties populiariausių rinkų, į kurias eksportą vykdo Lietuva.

Spalio viduryje interviu Eltai metu, susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad netekus Rytų rinkos situacija „Lietuvos geležinkeliuose“ yra labai sudėtinga. Ši įmonė, jo teigimu, nuo Nepriklausomybės atkūrimo visą laikotarpį buvo augimo trajektorijoje, tuo tarpu šiais metais krovinių srautai, per pirmus aštuonis mėnesius yra kritę apie 35 proc. ir iki metų pabaigos prognozuojama, kad krovinių kritimas pasieks apie 50 proc.

„Priežastis paprasta – Rytai užsidaro. Ir mes labai dažnai save pristatėme, ir politikai mėgo kartoti, kad esame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, bet kaip sakau, mūsų visi ryšiai kažkodėl buvo tik vienoje tilto pusėje – Rytuose“, – kalbėjo M. Skuodis.