Artėjat šaltajam sezonui besikreipiančių gauti kompensacijas už šildymą skaičius išaugo visose savivaldybėse, teigia Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, didžiausias prašymų skaičius fiksuojamas didmiesčiuose, Vilniuje besikreipiančių srautas išaugo kone keturis kartus.

„Šiuo metu besikreipiančių srautas dėl šildymo kompensacijų išaugo visose savivaldybėse. Ypač tas susidomėjimas kompensacijomis padidėjo po ministerijų pranešimų, kad dar iki šildymo sezono pradžios gali kreiptis tik vieną kartą ir jis bus paskiriamas visam šildymo sezonui. Tai sudomino mūsų piliečius ir paragino, matyt, nelaukti, o kreiptis“, – nurodė M. Sinkevičius.

Anot jo, vien Vilniaus miesto savivaldybėje, lyginant su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, prašymų skaičius išaugo 3,7 karto.

„Praėjusiais metais Vilniuje nuo rugsėjo 1 iki rugsėjo 24 d. kreipėsi kiek daugiau nei 1700, o šiemet per panašų laikotarpį jau yra 6500 kreipimųsi“, – teigė Savivaldybių asociacijos prezidentas kartu pridurdamas, kad panaši situacija ir kituose miestuose.

„Kaune išaugo 3 kartus, Klaipėdoje kiek daugiau nei du kartus. Jei ir nežiūrime mūsų pagrindinius didmiesčius, o žiūrime, tarkim, Visaginą, net ir sąlyginai mažesnėje savivaldybėje kompensacijų prašymų išaugo daugiau nei du kartus“, – pažymėjo M. Sinkevičius.

M. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad, nors dėl kompensacijų galima kreiptis elektroninėje svetainėje bei elektroniniu paštu, vis tik, anot jo, apie 70 proc. prašymų pateikiami gyvai. O tai, M. Sinkevičiaus teigimu, sukelia nepatogumus.

„Elektroniniams būdams reikia elektroninio parašo ar bankininkystės, o senjorai ir apskritai ne visi turi tokius instrumentus. (...) Kai kurie didmiesčiai turi eilių valdymo sistemą, galima registruotis iš anksto, kai kur ta išankstinė registracija nevykdoma, yra gyvas laukimas ir, reikia pasakyti, kad nespėjama operatyviai aptarnauti, todėl atsiranda nepatogumų: ilgesnis laukimo laikas, ilgesnis prašymų nagrinėjimų laikas“, – aiškino Savivaldybių asociacijos prezidentas.

Kita vertus, nors išaugus srautams papildomų darbuotojų savivaldybėse priimta nebuvo, anot M. Sinkevičiaus, situacija yra suvaldoma.

„Tai tas pats kiekis žmonių turi apdoroti daugiau prašymų, bet situaciją valdome. Nėra taip, kad būtų kažkur kritiškai blogai, anšlagas, kad nebetelpa visi norintys savivaldybės pastate ir rikiuojasi lauke“, – kalbėjo jis.

Nors tiksliai nustayti šildymo sezono pradžią yra sunku, M. Sinkevičius viliasi, kad iki to laiko visi prašymai bus patenkinti.

„Šiek tiek yra toks spėliojimo elementas, nes nė vienas nežinome, kada šildymo sezonas startuos. (...) Bet manau, kad objektyviai galėčiau spėti, kad liko nuo dviejų iki keturių savaičių iki šildymo sezono pradžios ir visi, kurie nesikreipė, suspės tą padaryti. O apdoroti prašymus reikės šiek tiek daugiau laiko nei įprastai, bet dedame visas pastangas, kad prašymus apdorotumėme kiek įmanoma greičiau“, – nurodė jis.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė, kad gyventojams, kurie kreipiasi dėl kompensacijų, skirti jas ne 3 mėnesiams, o visam šildymo sezonui. Įstatymo projektu siekiama sumažinti administracinę naštą nepasiturintiems gyventojams bei savivaldybių administracijoms, išaugus besikreipiančiųjų skaičiui.

Įstatymo projektu numatoma nustatyti, kad, jeigu dėl kompensacijų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio arba šildymo sezono metu, visiems asmenims, turintiems teisę į kompensacijas, jos skiriamos visam šildymo sezonui.

Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą nepasiturintiems gyventojams (nereikėtų kelis kartus per šildymo sezoną kreiptis dėl kompensacijų skyrimo (pratęsimo)) ir savivaldybių administracijoms (sumažėtų pakartotinai besikreipiančių gyventojų srautas, didėjant piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams gavėjų skaičiui).