Ukrainiečių apgyvendinimo galimybės pasiekė piką: ką galėjo, tą Lietuva išnaudojo

Ukrainiečių apgyvendinimo galimybės pasiekė piką: ką galėjo, tą Lietuva išnaudojo


„Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis teigia, kad šiuo metu galimybės Ukrainos karo pabėgėlius apgyvendinti tiek visuomenės būstuose, tiek viešo sektoriaus turimose patalpose yra praktiškai išnaudotos. Todėl, pažymi jis, naujai į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams surasti gyvenamąją vietą tampa iššūkiu.


„Stiprūs kartu duomenų bazė šiuo metu yra išsemta, ta vadinama savivaldybių duomenų bazė, viešo sektoriaus turimas būstas – tai ir universitetai, ir ligoninės, ir savivaldybės, ir daugybė institucijų, ir turto fondas, daugybė kitokių organizacijų, kurios yra vieningai suregistruotos, toje duomenų bazėje yra dar keletas tūkstančių vienetų įvairaus lygio kambarių ir būstų. Bet realiai tai Lietuva jau ką galėjo, tą išnaudojo“, – antradienį LRT radijui teigė E. Jakilaitis.


„Tie, kurie gyvena, gyventi kur turi. Jie yra priglausti dažniausiai Lietuvos žmonių namuose, kai kurie, aišku, nuomojasi būstą, nemaža dalis jų jau dirba, yra įsitvirtinę, tai jiems problemų kur kas mažiau. Bet atvykstantiems žmonėms yra labai sunku rasti būstą“, – pridūrė jis.

REKLAMA


Visgi, E. Jakilaitis ramina, kad iki šiol visiems Ukrainos karo pabėgėliams kol kas surasti būstą pavyksta.


„Nėra tokių atvejų, kad žmonės gyventų gatvėje, būtų išvaryti. Yra ieškoma, ieškoma ir randama. Yra žmonės, iš kurių jau išsikėlė ir prašoma dar kartą priimti bent trumpam, kol bus rastas kitas būstas“, – kalbėjo „Stiprūs kartu“ iniciatorius.


Nors šiuo metu apgyvendinimo sistema veikia. Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius nerimauja, kad rudenį situacija gali pasikeisti.


„Lietuviai geranoriškai priėmė ir nė vienas nei varo, nei veja ir sistema laikosi. Bet kaip bus rudeniop, kai šildymas, elektros kainos ir visi kiti dalykai, atitinkamos ekonomikos nuotaikos bus niūrios, sunku pasakyti. Kol kas bendromis jėgomis situaciją suvaldome, bet taip, pasiektas pikinis režimas ir pas visuomenę, kuri buvo linkusi padėti, ir pas valdžios institucijas“, – teigė M. Sinkevičius.


Per penkis mėnesius Lietuvoje užregistruota kone 61 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ukrainiečiai, užsiregistravę Lietuvoje ir iškart gavę laikinąją apsaugą, turi teisę nemokamai gyventi nustatytoje vietoje, dirbti, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvoje – gauti piniginę pašalpą, taip pat gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas, o nepilnamečiai – teisę mokytis.