Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva rengiasi gyventi visiškai nepriklausomai nuo Rusijos energetinių išteklių.

„Lietuva niekada neturėjo didelių iliuzijų Rusijos atžvilgiu. Ir tai yra ne dėl to, kad mes buvome ypač įžvalgūs palyginti su kitomis ES valstybėmis. Pirmiausia mes turime labai ilgą, šimtmečiais matuojamą patirtį gyvenant kartu su šiuo kaimynu. Todėl pradėjome tuos darbus, kuriuos šiandien paskubomis bando atlikti visa ES“, – po susitikimo su Nyderlandų Karalystės premjeru Marku Rutte kalbėjo G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, vienas iš darbų – Lietuvos nepriklausomybės didinimas nuo Rusijos energetinių išteklių.

„Mes juos (darbus) pradėjome daugiau nei prieš dešimtmetį. Pirmiausia tai yra nepriklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių didinimo darbai. Tiek suskystintųjų dujų terminalo statyba, tiek dujų jungtys su Lenkija, elektros jungtys su Švedija Baltijos jūros dugnu. Tiek vykstantis elektros sistemos sinchronizacijos su žemynine Europa projektas – visa tai byloja, kad Lietuva rengiasi gyventi visiškai be Rusijos energetinių išteklių. Ir šiandien mes esame didžiąją dalį kelio įveikę“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte akcentavo, kad, nors Nyderlandai sieks tapti nepriklausomais nuo Rusijos, vis tik, pabrėžė jis, būtina atsižvelgti ir į gyventojų poreikius.

„Neabejotinai mes visi norime tapti nepriklausomi nuo Rusijos naftos ir dujų, tačiau šiuo metu nesame nepriklausomi (...). Rytuose ar Vakaruose yra per daug naftos gamybos įmonių, kurios yra visiškai priklausomos nuo rusiškos naftos ar dujų, netgi tokios valstybės kaip Vokietija, Nyderlandai“, – teigė Nyderlandų ministras pirmininkas.

Todėl, jo teigimu, pagrindinis šalies tikslas – sumažinti priklausomybę bent dviem trečdaliais.

„Turime bent dviem trečdaliais iki metų galo sumažinti tą priklausomybę, galbūt ir daugiau. Tai aptarinėsime ir kitą savaitę, ir aš nekantrauju pasiekti šių užsibrėžtų tikslų. Bet turime užtikrinti, kad energetinė priklausomybė būtų užtikrinama taip, kad užtikrintume ir savo gyventojų poreikius“, – pridūrė jis.

Per daug laiko praradome diskutuodami dėl Rusijos

Prezidento teigimu, Europos Sąjungos institucijos per ilgai diskutavo dėl to, kokius santykius su Rusija reikėtų palaikyti.

„Mes Europos institucijose šiek tiek per daug laiko praradome diskutuodami, ar reikėtų su Rusija labiau įsitraukti į tam tikrus dalykus, ar Rusiją reikėtų traktuoti kaip partnerę, ar kaip konkurentę, ar kaip strateginį priešininką. Šiandien, man atrodo, šios diskusijos, kurioms mes tiesiog išleidome per daug laiko, yra beprasmės“, – sakė G. Nausėda.

Todėl, jo teigimu, Vakarų valstybėms po prasidėjusio karo Ukrainoje, pamačius tikrąjį Rusijos veidą, privalu toliau judėti energetinės nepriklausomybės nuo Kremliaus keliu.

„Visi šiandien pamatėme, su kuo mes susidūrėme. Kuomet kaukės nukrito yra lengviau judėti į priekį, atsisakyti tam tikrų stereotipų ir įgyvendinti tam tikrus sprendimus, kurie Lietuvos požiūriu yra absoliučiai būtini norint Europai jaustis saugesne ir labiau nepriklausoma“, - sakė šalies vadovas.

G. Nausėda: visos Rusijos ir Baltarusijos finansų institucijos turi būti atjungtos nuo SWIFT

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjunga (ES) ir toliau turėtų stiprinti ekonomines sankcijas Rusijai, o tarp šių turėtų būti ir likusių rusiškų ir baltarusiškų finansų įstaigų atjungimas nuo tarpbankinės mokėjimų sistemos SWIFT.

Tą G. Nausėda išsakė pirmadienį, po susitikimo su Nyderlandų premjeru Marku Rutte. Dar prezidentas paragino uždaryti visus ES jūrų uostus rusiškiems laivams.

„Privalome visiškai izoliuoti šalį agresorę visuose sektoriuose ir tarptautinėse organizacijose. Privalome atkirsti nuo SWIFT sistemos visas Rusijos ir Baltarusijos finansų institucijas, uždaryti mūsų jūrų uostus taip, kaip uždarėme oro erdvę“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas taip pat darkart paskatino Bendriją „maksimaliai greitai“ užtikrinti, kad ES nebebūtų priklausoma nuo energetinių išteklių importo iš Rusijos.

„Lietuva (...) daug investavo į energetinį saugumą per pastaruosius dešimtmečius, todėl šiandien yra pasirengusi svariai prisidėti prie Rusijos energetinio boikoto“, – teigė G. Nausėda.

Kartu prezidentas akcentavo „labai intensyvius“ Nyderlandų ir Lietuvos finansinius santykius, tad pasiūlė, kad olandiškos bendrovės, iki šiol veikusios Rusijoje, galėtų įsikurti Lietuvoje.

„Nyderlandai yra vienas svarbiausių, didžiausių Lietuvos ekonominių partnerių. Šiuo metu Nyderlandų įmonėms, kurios traukiasi iš Rusijos, Lietuva galėtų tapti tinkama vieta tęsti veiklą šioje Europos dalyje“, – pažymėjo šalies vadovas.

„Manau, kad Nyderlandų įmonės šį kvietimą išgirs ir juo pasinaudos“, – akcentavo G. Nausėda.

Reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma, dujas ir naftą.