„Naujai įrengtose ar rekonstruotose sankryžose diegiama išmani valdymo įranga, kurios surinktą informaciją apdoroja naujasis eismo valdymo centras. Miestas auga, tad auga ir transporto srautai. Mūsų tikslas - juos kuo efektyviau paskirstyti ir išvengti spūsčių“, - sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Iki masinės rekonstrukcijos miesto sankryžose veikė kelių dešimtmečių senumo įranga, nevaldoma nuotoliniu būdu, ir nebuvo galimybės numatyti skirtingų planų skirtingu paros metu.

„Su senąja įranga apie centralizuotą eismo valdymą negalėjo būti net kalbos. Bet koks įsikišimas į šviesoforo veikimą buvo įmanomas tik fiziškai inžinieriams nuvykus prie šviesoforo valdiklio. Per pastaruosius kelerius metus palaipsniui modernizavus įrangą sankryžose, atsirado galimybė efektyviau valdyti mieste eismo srautus“, - aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Kaune, pasak Savivaldybės administracijos atstovo Arnoldo Bukelio, šiuo metu veikia 15 skirtingo ilgio koordinuoto eismo koridorių. Naujajame centre įdiegta programinė įranga leidžia valdyti kelių šviesoforinių sankryžų grupes. Tokia įranga veikia Užnemunės, Marvelės bei Veiverių gatvių sankryžose, netrukus bus įdiegta Savanorių ir Taikos prospektų koordinuoto eismo koridoriuose.

„Įsivaizduokime vėlų vakarą, kai eismas gerokai sumažėja. Sankryžoje pagrindiniu keliu atvažiuojančiam vairuotojui dega žalias šviesoforo signalas, kol neatsiranda pėsčiojo mygtuko paspaudimo arba neatvažiuoja transporto priemonė šalutine gatve. Automobilį, atvažiavusį šalutine gatve, užfiksuoja vaizdo daviklis, ir šiai krypčiai uždegamas žalias šviesoforo signalas. Jei tai buvo tik viena transporto priemonė, ir daviklis nebefiksuoja kitos transporto priemonės per kelias sekundes, vėl įjungiamas žalias šviesoforo signalas pagrindinei gatvei“, - naujų technologijų privalumus vardino Eismo valdymo centro specialistas Darius Zaloga.

Renginių bei kitų neįprastų eismo situacijų metu eismo valdymo centro operatoriai turi galimybę padidinti sankryžos pralaidumą viena ar kita kryptimi. Visą parą veikiančio centro specialistai jau išgliaudė po „Žalgirio“ rungtynių susidarančių spėsčių problemą.

„Kauniečiai jau galėjo pastebėti, kad nuo šių metų pradžios po krepšinio rungtynių „Žalgirio“ arenoje iš miesto centro galima išvykti greičiau ir sklandžiau. Tai nutinka dėl to, kad eismo valdymo operatoriai specialiomis programomis koreguoja sankryžų eismo planus“, - aiškino P. Keras.

Šiuo metu Kauno eismo valdymo centras jau stebi sankryžas, kuriose rekonstrukcijos metu buvo įdiegti vaizdo davikliai, atliekantys dvigubą funkciją: skaičiuoja eismo srautus bei perduoda vaizdą realiu laiku į eismo valdymo centrą. Artimiausiu metu vaizdo kameros bus įrengtos visose intensyvaus eismo sankryžose, kuriose formuojasi ar gali susiformuoti eismo spūstys.

„Duomenų bazėje vaizdo duomenys yra saugomi dvi savaites, prireikus galima atsisukti ir peržiūrėti norimas sankryžas ir atlikti programų veikimo korekcijas. Tai aktualu ne tik eismo valdymo specialistams, bet ir policijai, kuri gali lengviau išsiaiškinti eismo įvykio kaltininką ar gauti kitą reikalingą informaciją“, - sakė P. Keras.

Pasak specialistų, išmaniųjų technologijų panaudojimas eismo valdyme leidžia efektyviau išnaudoti esamą eismo infrastruktūrą. Visos šios įrangos sklandžiai veiklai užtikrinti būtinas nuolatinis transporto inžinierių dalyvavimas, todėl eismo valdymo centre specialistai darbuojasi visą parą.

Šiuo metu Kaune pagal monitoringo programas stebima 115 miesto sankryžų ir pėsčiųjų perėjų iš 135. Iš 11 sankryžų šiuo metu gaunamas ir vaizdas. Planuojama, kad iki metų pabaigos bus galima stebėti 30 svarbiausių miesto sankryžų. Eismo valdymo centras šiuo metu taip pat turi galimybę stebėti eismo srauto judėjimo greitį visose miesto gatvėse.