Vasara – sodo, daržo bei miško sezoninių gėrybių metas. Šiuo laikotarpiu naudinga derlių ne tik valgyti kasdien, kad gautume organizmui reikalingą kiekį vitaminų bei mineralų, bet ir ruošti jį žiemai. Vienas geriausių vaisių bei daržovių konservavimo būdų – džiovinimas.

Tad kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria, kaip teisingai tam paruošti produktus. Tuo tarpu sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė vardina džiovintų produktų naudingąsias savybes ir įspėja džiovintus vaisius vartoti saikingai.

Džiovinimas – seniausias istorijoje konservavimo būdas

Pasak dietologės dr. Editos Gavelienės, džiovinimas yra vienas seniausių maisto produktų konservavimo būdų. Taip buvo galima pasiruošti maisto jo stokos laikotarpiui, o datulės ir vynuogės buvo pirmieji istorijoje džiovinti vaisiai. Žinoma, sveikatai palankiau valgyti šviežius vaisius bei daržoves, tačiau gydytoja pažymi, kad nereikia baimintis, jog džiovinant sodo, daržo ar miško gėrybės jos praras savo maistinę vertę.

„Dėl džiovinimo maisto produktuose netenkama tam tikrų maistinių medžiagų, visų pirma, žinoma, vandens, sumažėja ir vandenyje tirpių vitaminų. Kita vertus, džiovintame maiste koncentruojasi kalorijos, pavyzdžiui džiovinti vaisiai ir uogos, lyginant su šviežiais – kaloringesni. Beveik nepakinta baltymų kiekis. Mineralinių medžiagų kiekis džiovintuose vaisiuose, uogose, daržovėse, žolelėse 100 gramų produkto netgi didesnis nei šviežiuose. Pavyzdžiui, džiovintų žolelių grame yra daugiau kalio nei žaliame produkte, o daugumoje džiovintų vaisių yra gausu antioksidantų, kurie stiprina imuninę sistemą, bei skaidulų, reikalingų žarnyno sveikatai užtikrinti“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.

Tiesa, gydytoja dietologė įspėja, kad džiovintus vaisius reikėtų skanauti saikingai, nes jie turi daugiau kalorijų nei švieži. Tai galėtų būti puikus pasirinkimas ieškantiems alternatyvos saldumynams: „Jei norisi kažko saldaus, geriau negriebti bandelių ar saldainių, bet imti džiovintą vaisių, kuris gali suteikti energijos bei maistinių medžiagų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad džiovinti vaisiai nebūtų paskaninti papildomais sirupais ar aplieti šokoladu – tokie džiovinti vaisiai jau patenka į desertų kategoriją, nes juose dirbtinai padidintas greitai įsisavinamų angliavandenių kiekis.“

Kaip sodo ir daržo gėrybes paruošti džiovinimui?

Kulinarijos technologė Lina Barčaitė įspėja, jog ne visi vaisiai ir daržovės tinka džiovinimui, pavyzdžiui, nerekomenduojama džiovinti vaisių, kurie savyje turi daug vandens ar riebalų, be to, vaisius ir daržoves reikėtų rinktis gerai sunokusius, neapdaužytus, geros kokybės, o prieš džiovinant juos tinkamai paruošti.

„Prieš džiovinant vaisius, daržoves, žoleles, grybus ar uogas reikėtų pirmiausia juos gerai nuplauti ir nulupti, jei to reikia, nusausinti. Vėliau juos supjaustykite taip, kaip norėsite naudoti, bet gabaliukai turėtų būti vienodo dydžio, tai padės vienodai džiūti. Vasaros gėrybes galima džiovinti saulėje, orkaitėje ar įsigijus tam skirtą prietaisą. Džiovinant orkaitėje būtinai naudokite kepimo popierių. Dar viena svarbi detalė – tinkama džiovinimo temperatūra, kad būtų užtikrinamas kuo greitesnis produkte esančios drėgmės pašalinimas. Temperatūra turi būti tokia, jog nebūtų stipriai paveikiamas produkto skonis, tekstūra ar spalva“, – rekomenduoja L. Barčaitė.

Pasak kulinarijos technologės, svarbus ne tik tinkamas miško, daržo ar sodo gėrybių džiovinimas, bet ir tinkamas sandėliavimas: „Išimtus atvėsusius vaisius ir daržoves sudėkite į plastikinius ar stiklinius indus. Nepripildykite jų pilnai, palikite laisvos vietos oro cirkuliacijai indo viduje. Po savaitės rekomenduojama indus supurtyti tam, kad gabalėliai atsiskirtų vieni nuo kitų. Patikrinkite, ar talpoje nesirenka drėgmė. Jei taip nutiko, teks vaisius ar daržoves grąžinti atgal į džiovintuvą ir dar papildomai padžiovinti.“