Atjautos sau fenomenas šiuolaikinė psichologijoje – kaip savižudybių prevencijos priemonė

Atjautos sau fenomenas šiuolaikinė psichologijoje – kaip savižudybių prevencijos priemonė


Pastaraisiais metais pastebimas ryškus suaugusiųjų psichologinės sveikatos pablogėjimas. Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization, WHO) duomenimis, COVID-19 pandemijos metu įvesti apribojimai ir karantinas tik sustiprino psichologines problemas: didėjo savižudybių skaičius, augo nedarbas, padaugėjo piktnaudžiaujančių alkoholiu ir kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad didinant žmonių pasitenkinimą gyvenimu ir stiprinant jų emocinę gerovę, galima žymiai sumažinti savižudybių riziką. Tačiau kaip tai įgyvendinti praktiškai?


„Psichologinio kapitalo mokymai yra vieni iš efektyviausių mokymų pasaulyje, stiprinantys pasitenkinimą gyvenimu“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) doktorantė Eglė Biliūnienė, analizavusi, kaip atjauta sau gali pagerinti žmogaus psichologinę gerovę.


Atjautos sau terminas apima tris pagrindinius aspektus:


* geranoriškumas sau, bet ne savęs kritikavimas;
* bendražmogiškumo jausmas, bet ne atsiskyrimas nuo kitų žmonių patiriant liūdesį, nusivylimą, klystant ar susiduriant su įvairiais gyvenimo sunkumais;
* dėmesingas įsisąmoninimas (sąmoningumas), tai yra, gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, kai užplūsta negatyvios emocijos, o ne jų slopinimas.

REKLAMA


Atjauta sau yra plačiai tyrinėjama pozityviojoje psichologijoje, nes turi daug teigiamų aspektų, pavyzdžiui, didina optimizmo ir pasitenkinimo gyvenimu jausmą. MRU doktorantės tyrimas rodo, kad atjauta sau stiprina psichologinę gerovę, padėdama geriau susidoroti su gyvenimo iššūkiais.


Vieninteliai mokymai Lietuvoje


Psichologinio kapitalo mokymus vedanti E. Biliūnienė teigia, kad ši programa ypač naudinga žmonėms, kurie ieško darbo arba jaučia nerimą dėl savo karjeros perspektyvų.


„Stiprindami savo pasitikėjimą savimi, optimizmą ir atsparumą, dalyviai įgyja daugiau pasitikėjimo savo gebėjimais ir tampa labiau motyvuoti siekti savo tikslų. Šie įgūdžiai yra neįkainojami ieškant darbo ir sėkmingai integruojantis į naują darbo aplinką“, – teigia E. Biliūnienė.


Psichologinio kapitalo stiprinimas padeda sumažinti stresą ir perdegimą darbe, todėl šie mokymai yra naudingi ir aktyviai dirbantiems. Įmonės, kurios investuoja į savo darbuotojų psichologinį kapitalą, dažniausiai pasižymi mažesne darbuotojų kaita ir didesniu produktyvumu.

REKLAMA


Ugdydami pasitikėjimą savimi ir optimizmą, žmonės ne tik jaučiasi laimingesni, bet ir tampa atsparesni stresui, lengviau įveikia sunkumus bei užmezga artimesnius ryšius su kitais.


MRU doktorantė rekomenduoja diegti psichologinio kapitalo mokymų programas ugdymo įstaigose, užimtumo tarnybose, ligoninėse – ten, kur yra dažnas darbuotojų perdegimas.


Tokius vienintelius mokymus Lietuvoje E. Biliūniene veda kartu su MRU profesore dr. Aiste Diržyte.


Nuostabą keliantis mokymų efektyvumas


Kurdama atjautos sau mokymus, E. Biliūnienė ypatingą dėmesį skyrė atjautos sau ugdymui. Ji pastebėjo, kad šie mokymai ne tik padidina savęs priėmimą ir pasitikėjimą savimi, bet ir lemia gilesnius pokyčius žmonių gyvenime.


Po mokymų vienas iš dalyvių prisipažino: „Anksčiau maniau, kad esu laimingas, tačiau dabar suprantu, kad mano laimė buvo paviršutiniška“. Šio dalyvio nuomonė, pasak E. Biliūnienės, puikiai iliustruoja, kaip atjautos sau mokymai gali padėti žmonėms sustiprinti hedoninę ir eudemoninę gerovę.


Hedoniniu požiūriu psichologinė gerovė siejama su laimingumu bei apibrėžiama per skausmo ir kančios vengimą ir malonių potyrių siekimą. Kitaip tariant, didelė hedoninė gerovė jaučiama tuomet, kai žmogus patiria intensyvius teigiamus emocinius išgyvenimus, silpnus neigiamus emocinius išgyvenimus ir didelį pasitenkinimą gyvenimu.


Eudemoniniu požiūriu psichologinė gerovė apibrėžiama per prasmingumo siekimą ir savirealizaciją. Taip pat labai svarbus yra savęs priėmimas, pozityvūs santykiai su kitais žmonėmis, troškimus ir poreikius atitinkančios aplinkos kūrimas, savo individualumo ir autoriteto išsaugojimas, iššūkių įprasminimas bei savo gebėjimų ir talentų realizavimas.


BNS inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 42 (2024)

    Savaitė - Nr.: 42 (2024)



Daugiau >>